Šizofrenija

#1
Noriu paklausti, ar teko susidurti su šia baisia liga?
Mano tėvas serga šizofrenija, mes su mama nesugebėjom jam padėti, taip sakant pabėgom, nes mama bijojo dėl manęs aš buvau dar maža. Dabar žinau, kad jo gyvenimas visiškai griuvo, tapo bomžu. Kartais jis pas mus ateina, su juo bendrauti labai sunku, matau kaip jis kankina mano mamą ir tiesą pasakius mane. Kartais įleisti baisu, o neįleisti - širdį skauda, jis gi alkanas, pavargęs.
Buvo geras žmogus, per savo liga prisidarė nesąmonių, dabar kelio atgal nebėra...
Be to dabartiniai įstatymai neleidžia žmogaus priverstinai gydyti, o koks šizofrenikas pas atsiguls į ligoninę? sad.gif
Gal galite pasidalinti savo patirtimi, išgyvenimais, ką nors patarti?
Labai širdį skauda dėl artimo žmogaus, savo jauno gyvenimo irgi aukoti ir griauti nesinori huh.gif
Atsakyti
#2
Šiek tiek apie šią ligą esu rašiusi tokioj nerimtoj temoj: paplepėjimai>be komentarų>14 psl. Kai turėsiu laiko parašysiu rimčiau ir plačiau. Žinok viena, kad liga yra apgydoma- žmogus bent kurį laiką gali gyventi normalų gyvenimą. Aišku, klausimas, kiek ta liga pažengusi, nes negydoma- ji progresuoja....
Atsakyti
#3
Kai Lietuva tapo nepriklausoma ir pasikeitė įstatymai jis nebegydomas (nes priverstinai gi niekas negydo). Tai jau virš dešimt metų jis gydytojų nėra matęs sad.gif
Atsakyti
#4
QUOTE (Viksva @ 2004 07 12, 13:58)
Kai Lietuva tapo nepriklausoma ir pasikeitė įstatymai jis nebegydomas (nes priverstinai gi niekas negydo). Tai jau virš dešimt metų jis gydytojų nėra matęs sad.gif

Taip tu teisi- kol nepavojingas sau ar visuomenei- priverstinai negydomas. Reikia griebtis visokių gudrybių, nes mano abiem aprašytais atvėjais, nei vienas iš ligonių nenorėjo pripažint, kad serga. bet gal taip visuomet sergantiesiems atrodo... Tokiu atveju reik griebtis gudrybės...(dovanėles gydytojams, bendravimas su pačiu sergančiuoju). Be to juk nebūtina gydytis stacionare (aišku irgi nuo būklės priklauso), kartais užtenka tik reguliariai gert vaistus. Šitą procesą (reguliarų vaistų gėrimą ) sukontroliuot baisiai sunku, todėl dar yra kitas variantas- injekcijos kas porą savaičių....
Atsakyti
#5
VIKSVA-
o ar yra patvirtinta dgn?kokia forma? kiek metu?
Atsakyti
#6
QUOTE (sauluke @ 2004 07 12, 16:24)
VIKSVA-
o ar yra patvirtinta dgn?kokia forma? kiek metu?

Diagnozė patvirtinta, moksliškai nepaaiškinsiu, bet jis yra tas ramusis šizofrenikas. Jo liga užslėpta, kai žmonės su juo bendrauja, tai net neįtaria, kad jis ligonis. O serga nuo kada mes nežinom, visai gali būti, kad dar prieš tėvų vestuves jis sirgo. Pirmą kartą atsigulė į ligoninę berods prieš 17 metų.
Atsakyti
#7
As pazystu labai protinga, issilavinusi zmogu, serganti ta liga. Deja, si diagnoze sugriove jo karjera, nors tuo metu, kai liga pasitraukia, jis buna itin darbingas ir kurybingas. Bet darbdaviai nenori rizikuoti, nes syki, ligai paastrejus, jis labai negraziai kreipesi i seimo nare Jane Narviliene, sako "ooo, kokie buferiai" blink.gif
Atsakyti
#8
Mano seimos narys serga sia liga. Dirba ir gyvena normalu gyvenima, nes laiku buvo pradetas gydyti. Nenoreciau liudinti, bet tavo teciui reikia labai nuoseklaus ir ilgo gydymo, kad galetu adaptuotis visuomenej (taip speju, nes 10 metu be daktaru intervencijos yra isties daug sizofrenikui). Reikia kalbinti ji gult i vasaros gatve, ten jam bus kaip sanatorijoj.
Atsakyti
#9
QUOTE (meska @ 2004 07 13, 10:02)
Reikia kalbinti ji gult i vasaros gatve, ten jam bus kaip sanatorijoj.

net nebūtinai gult, o lankyti dienos stacionarą - medikų priežiūra + vaistai + bendravimas su likimo draugais + maitinimas (deja, šiais laikais nemenkas dalykas).

sėkmės. tėtis tėčiu, bet Tau svarbiausia tai, kaip Tu pati savyje tą problemą susitvarkysi ir tam faktui neleisi žaloti savo gyvenimo/mąstysenos.
Atsakyti
#10
QUOTE (meska @ 2004 07 13, 09:02)
Reikia kalbinti ji gult i vasaros gatve, ten jam bus kaip sanatorijoj.

Apie tai net kalbos negali būti, įkalbėti neįmanoma. Be to jis neturi jokių soc. garantijų, kaip ir rašiau jis bomžas gyvenantis gatvėje, neturintis darbo ir dar be to kažkokiu būdu, mums nežinant ir neaišku kam (čia viena iš jo kaip ligonio išdaigu) sugebėjo tapti kitos šalies piliečiu. Lietuvoje jis neturi jokių garantijų. O man turint jauną šeimą bandyti gidyti žmogų (kurį neaišku kaip priversti gidytis), kuris neturi jokių soc garantijų labai problematiška, tai didžiuliai pinigai.
Man atrodo, kad ši situacija neturi jokios išeities... sad.gif
Nenoriu, kad mano šeima ir busimi vaikai kentėtų, nenoriu pergyventi dėl artimų žmonių ar niekas jiems neatsitiko. Bet tuo pačiu metu taip skauda širdį dėl tėvo, jaučiuosi kalta... turbūt tai mane persekios visą gyvenimą
Atsakyti
#11
QUOTE (Viksva @ 2004 07 13, 10:49)
Apie tai net kalbos negali būti, įkalbėti neįmanoma. Be to jis neturi jokių soc. garantijų, kaip ir rašiau jis bomžas gyvenantis gatvėje, neturintis darbo ir dar be to kažkokiu būdu, mums nežinant ir neaišku kam (čia viena iš jo kaip ligonio išdaigu) sugebėjo tapti kitos šalies piliečiu. Lietuvoje jis neturi jokių garantijų. O man turint jauną šeimą bandyti gidyti žmogų (kurį neaišku kaip priversti gidytis), kuris neturi jokių soc garantijų labai problematiška, tai didžiuliai pinigai.
Man atrodo, kad ši situacija neturi jokios išeities... sad.gif
Nenoriu, kad mano šeima ir busimi vaikai kentėtų, nenoriu pergyventi dėl artimų žmonių ar niekas jiems neatsitiko. Bet tuo pačiu metu taip skauda širdį dėl tėvo, jaučiuosi kalta... turbūt tai mane persekios visą gyvenimą

Oho! Čia dėl tos pilietybės tai nieko sau problemėlė ohmy.gif Ketinau tau duot adresą vieno labai gero daktaro Naujojoje Vilnioje. Maniau pirmiausia nueitum viena pasišnekėt, pasitart. (paprastai taip ir daroma pirmą kartą, nes visi ligoniai savo ligos nepripažysta), ale dėl tos pilietybės....Situacija tikrai kebli. sad.gif
Atsakyti
#12
O tai negalima kaip nors atsaukt tos pilietybes, jeigu zmogus psichinis ligonis?
Atsakyti