Įkraunama...
Įkraunama...

Šizofrenija

Cia viskas labai trumpai ir aiskiai aprasyta.

Daug laiko teko praleisti su tokiais ligoniais. Liga baisi, o situacija Lietuvoje, kaip ir kitu psichiniu ligu atzvilgiu, dar baisesne.

Susidurusioms visu pirma noriu palinketi stiprybes 4u.gif Ne atstumkite, mylekite ir dar labiau rupinkites artimuju, nes tie, kuriu artimieji salia ir i normalia busena grista lengviau ir adaptuojasi lengviau. Skaitykite, domekites, ieskokite kitu, kurie susidure su sia beda. Ir nesirupinkite paveldejote ar ne, nes ne vien paveldejime esme, esme ir gyvenimo aplinkybese. O cia ir visiems aisku, kad visu ligu pradzia - stresas.

Kazkas klause, kaip yra uzsienyje. Uzsienyje yra tas pats - kol zmogus nepavojingas, niekas jo neturi teises liesti. Vyro giminaites vyras susirgo paciame jegu zydejime. Ligonineje pageredavo, isejus is jos manipuliuodavo, negerdavo vaistu. Viskas baigesi, kad sudauze (tycia) policijos masina. Ji vargse liko su trimis vaikais ir tukstantinemis skolomis. O prasidejo viskas labai is leto, jis pradejo ja kaltinti, kad ji turi kita, kad meluoja ir tt. Aplinkiniai, aisku, ja netikejo - ko ji cia skundziasi, kai gyvena tokiame name, vyras myli ir ja ir vaikus ir tt (jis tikrai didelius pinigus uzdirbo - architektas buvo).
Atsakyti
mūsų name gyvena moteris, kuri kažkuom panašiu serga. tai jos dukra yra mūsų, kelių kaimynų, paprašiusi kilus menkiausiam įtarimui dėl jos mamos elgesio skambinti į 112. sako, aš negaliu viena susitvarkyti, nes ji, kaip kažkuri mergaitė čia minėjo, tampa kaip avelė rami, kai dukra jai vaistus liepia gerti, ant jos užrėkia ar medikus iškviečia.
nežinau tos moters tikslios deagnozės, bet ji šiaip nieko blogo pridirbusi nėra (mūsų name gyvena jau kokie 10 metų), na tik kartais sugalvoja visokių nesąmonių - mašinas kieme valo, tranko jas, su vaikais kaip vaikas žaidžia, žolę ravi, šiukšlių konteinerius stumdo iš vienos vietos į kitą. bet dukra ja labai rūpinasi, nors man toks įtarimas, kad ir jai kažkas negerai yra. man ji tokia keista. kartais mes kaimynai pasikalbam, kad mums iš tiesų yra baisu ir nesaugu, kai šalia gyvena tokia liga sergantys žmonės. o ka padarysi? gerai, kad medikai reaguoja į skambučius. atvažiuoja.
Atsakyti
QUOTE(Amatevi @ 2008 09 24, 19:34)
Tai tik per prievarta, niekaip kitaip cia neiseis verysad.gif


Tai kad per prievartą mūsų įstatymai neleidžia. Su kiek medikų kalbėjau visi tą patį kalba.

QUOTE(Hip @ 2008 09 25, 05:46)
Cia viskas labai trumpai ir aiskiai aprasyta.

Susidurusioms visu pirma noriu palinketi stiprybes 4u.gif Ne atstumkite, mylekite ir dar labiau rupinkites artimuju, nes tie, kuriu artimieji salia ir i normalia busena grista lengviau ir adaptuojasi lengviau. Skaitykite, domekites, ieskokite kitu, kurie susidure su sia beda. Ir nesirupinkite paveldejote ar ne, nes ne vien paveldejime esme, esme ir gyvenimo aplinkybese. O cia ir visiems aisku, kad visu ligu pradzia - stresas.


O kaip būti šalia, jei agresyvus? Mama pati apsiginti nesugeba, nes fiziškai stiprus kaip arklys. Medikai sako, kad net miegoti kartu pavojinga. O ir tas grįžimas į normalią būseną - be vaistų nėra jokios vilties, o jis "jei jūs durnos, tai ir eikit pas daktarą, man nereikia, aš sveikas"...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo nabajok: 03 spalio 2008 - 13:30
Nabajok,kaip bebutu gaila reikia laukti tokio momento kai jau tikrai didele gresme ir kreiptis i policija.Tada policija ir isveza i psichiatrine ligonine. unsure.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo 1-oji mama: 03 spalio 2008 - 13:32
QUOTE(1-oji mama @ 2008 10 03, 14:29)
Nabajok,kaip bebutu gaila reikia laukti tokio momento kai jau tikrai didele gresme ir kreiptis i policija.Tada policija ir isveza i psichiatrine ligonine. unsure.gif


Išbandėme ir tai. Tik pamatęs policininkus kieme pasidarė ramus kaip avelė. Policininkai į mane žiūri ir sako, kad ramus jis. Na taip. Bet prieš pusvalandį buvo mamą kieme nukirtęs. Dabar prie vaikų ir anūkų nesišiaušia, kontroliuoja savo elgesį, bet mamą jau pas psichologą vedžiau, nes nervai baigia pakrikti. Man jis kartais toks gudrus durnius atrodo. Pagal aplinkybes gali save kontroliuoti. Policijos nuovadoje paaiškino trumpai: dėl lengvo kūno sužalojimo galite kreiptis į teismą, mes užsiimame tik esant sunkiam kūno sužalojimui. Deja, tokie įstatymai.
Atsakyti
tu iš kur esi? vln? gal reikia kreipis į socialinį skyriu, ten ką nors sugalvos.
Atsakyti
QUOTE(baltažiedė @ 2008 10 04, 23:16)
tu iš kur esi? vln? gal reikia kreipis į socialinį skyriu, ten ką nors sugalvos.


Ne, aš ne vilnietė. Reikės pamėginti ir į socialinį kreiptis, nes jau sudrebu, kai pamatau, kad mama ar sesuo skambina. ačiū
Atsakyti
QUOTE(nabajok @ 2008 10 04, 15:03)
Išbandėme ir tai. Tik pamatęs policininkus kieme pasidarė ramus kaip avelė. Policininkai į mane žiūri ir sako, kad ramus jis. Na taip. Bet prieš pusvalandį buvo mamą kieme nukirtęs. Dabar prie vaikų ir anūkų nesišiaušia, kontroliuoja savo elgesį, bet mamą jau pas psichologą vedžiau, nes nervai baigia pakrikti. Man jis kartais toks gudrus durnius atrodo. Pagal aplinkybes gali save kontroliuoti. Policijos nuovadoje paaiškino trumpai: dėl lengvo kūno sužalojimo galite kreiptis į teismą, mes užsiimame tik esant sunkiam kūno sužalojimui. Deja, tokie įstatymai.

Dazniausiai taip ir buna. doh.gif unsure.gif
Daznai kvieciama policija ir vis girdedama ta pati paklauso ir veza.Svarbiausia nenusoti ju kviesti,nesvarbu ka jie sako.Juk tai ne tik lengvas suzalojimas,bet ir psichologines traumos,o jeigu dar zmogus grasina (nezinau kaip jusu atveju),galbut vaiku mazu seimoje yra ir pan.Labai svarbu ir kokie liudininkai- ne seimos nariai,kurie galetu paliudyti jo agresyvu elgesi.O ir patiems artimiesiems tiesiog zmogiskai labai prasyti pagalbos,guostis. unsure.gif
Kad ir visas tai ziauriai skambetu,bet kitos iseities nera-deti visas pastangas tuo metu ,kad zmogu isvestu gydytis.Nes taip geriausia ne tik artimiesiems,bet is paciam ligoniui,zinoma jeigu istikruju tai liga,o ne toks zmogaus budas. unsure.gif


Pats sunkiausias ,baisiausias dalykas ir yra nugabenti i ligonine. verysad.gif

Stiprybes 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo 1-oji mama: 07 spalio 2008 - 14:40
QUOTE(1-oji mama @ 2008 10 07, 16:39)
Dazniausiai taip ir buna.  doh.gif unsure.gif
Daznai kvieciama policija ir vis girdedama ta  pati paklauso ir veza.Svarbiausia nenusoti ju kviesti,nesvarbu ka jie sako.Juk tai ne tik lengvas suzalojimas,bet ir psichologines traumos,o jeigu dar zmogus grasina (nezinau kaip jusu atveju),galbut vaiku mazu seimoje yra ir pan.Labai svarbu ir kokie liudininkai- ne seimos nariai,kurie galetu paliudyti jo agresyvu elgesi.O ir patiems artimiesiems tiesiog zmogiskai labai prasyti pagalbos,guostis. unsure.gif
Kad ir visas tai  ziauriai skambetu,bet kitos iseities nera-deti visas pastangas tuo metu ,kad zmogu isvestu gydytis.Nes taip geriausia ne tik artimiesiems,bet is paciam ligoniui,zinoma jeigu istikruju tai liga,o ne toks zmogaus budas. unsure.gif
Pats sunkiausias ,baisiausias dalykas ir yra nugabenti i ligonine. verysad.gif

Stiprybes  4u.gif


Va, butent. I ligonine nugabenti pats baisiausias dalykas. Baisu darosi, kai prisimenu, kaip mama buvo isvezta verysad.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Amatevi: 07 spalio 2008 - 16:49
Mano pažystamas gulėjo psichiatrinėje dėl ūmios psichozės , bet dabar jis sako , kad yra sveikas ir negeria jokių vaistų. Ar tikrai ši liga pagydoma ?
Atsakyti
Turiu artima zmogu, kuriam budinga viskas, ka cia surasete. Esu isitikinus, kad tai sizofrenija (ar siaip kazkas su nervais ne taip, tegul gydytojai pasako). Noriu paklausti nuo ko pradet tam zmogui padet ir ka daryt? Aisku, kaip ir daugeliu atveju, visas problemas neigia. Bandziau siaip prisnekint pas gydytojus apsilankyt, kad tyrimus pasidaryt (tipo del susilpnejusios sveikatos). Turejau vilti, kad gydytojai pastebes psichologines problemas ir nukreips kur reikia. Be sansu - "pas jokius gydytojus as neisiu". Kaip supratau tokiu atveju vienintelis kelias - sulaukus agresyvumo kviesti policija. Ka jiems sakyti? Ir siaip dazniausiai buna tik psichologinis teroras - del jo juk policijos nekviesi... Beje, tas zmogus gyvena vienas - tai dar labiau sunkina situacija unsure.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo white:): 20 spalio 2008 - 14:48
Sveikos,

Matau šiame skyrelyje daug susidūrusiųjų su šia liga patirties.
Dar nesusidūriau su ja kol kas pati, tačiau pamažu apima nerimas.
Sakykit kuo ši liga prasideda? Ar galima vienkartinius keisto elgesio priepuolius, pasitaikančius vos kartą į porą metų ir trunkančius keletą valandų itarti esant šios ligos pradžia?
Po didelio emocinio sukrėtimo, didelio streso įvyksta lūžis, kai ima krėsti drebulys, ašaros, atsiranda polinkis save žaloti, priversti save kentėti. Būtent save, jokiu būdu ne aplinkinius. Aplikiniai tuo metu vejami šalin. Tokie atvejai yra pasikartoję gal 3 kartus per keleta metų.
Daugiau jokių būdingų ligai simptomų, nei kleidesių, nei nepagrįstų baimių, nei apatijos, bet yra paveldėjimo iš tėvų rizika-vienas iš tėvų sirgo šia liga.
Žmogus labai protingas, ambicingas,veiklus,atrodo kad jam sekasi siekti tikslų, bet jautrus ir uždarokas, dirba įtemptą darbą ir patiria daug streso, jautriai reaguoja į nesėkmes..

Kaip manot, ar tokie keisti savęs žalojimo ir kančios proveržiai galėtų būti ligos pradžia?
Atsakyti