QUOTE(1-oji mama @ 2009 06 16, 11:00)
1.Zinoma kaip ir visose srityse taip ir tarp daktaru yra begale saziningu,atsidavusiu savo darbui.Bet tikrai yra tokiu psichiatru,kuriu elgesys ir sprendimai del ligonio kardinaliai pasikeicia tik davus tam tikra suma pinigu.
Ir nera cia ko juoktis,kai kam tenka verkti del to. 
2. Butent ,artimieji visada labai pasimete,nes nera galimybes savo jegomis padeti zmogui serganciam psichine liga.Sioje situacijoje psichiatras vientintelis zmogus, kuris kazka gali padaryti ir kuriuo besalygiskai pasikliaujama bei klausoma jo paliepimu
3.Patirtis rodo,nebutina buti labai sunkiu ligoniu,kad paguleti ilgiau nei 3men.Ir atvirksciai-gana sunkus ligoniai israsomi be paaiskinimo.Is viso sito velgi galima pasidaryti savas isvadas.
4.Paguldyti i ligonine tikrai be galo sunku sergantiji,del jo nenoro,bet paguldzius visa kita labai priklauso nuo gydytojo.
5.Labai grazus palinkejimai
,kad tik jie isipildytu kiekvienai seimai susidurusiai su sia baisia liga. 
1. Mums visiems yra geda, kad tokia situacija Lietuvoje, tiek finansine problema, kuri moka kapeikas palyginus su galimais uzdarbiais uzsienyje, tiek emocine. Vieni medikai dirba del finansinio uzdarbio, kiti dirba is dusios del savo pasaukimo, noro tarnauti saviems zmonems, o ne kupra lenkti svetimiems. Bet taip jau yra visose specialybese, ne tik medicinoje, taip pat toje pacioje buhalterijoje, tarp mokytoju, tarp policininku ir t.t.
2. negaleciau sutikti su jusu pamastymais, kad gydytojas vienintelis zmogus, kuris kazka gali padaryti, kad jo klausomasi besalygiskai, juo pasikliaunama. Gal ir gerai butu, jeigu taip butu, bet nereikia visa atsakomybe uzkrauti tik jam, juk turi buti bendradarbiavimas ir su giminemis, ir su paciu pacientu. Gydymas ligonineje- viso labo eiline jo gyvenimo stotele, isedai i autobusa, surokavo tau gydyma, kuris tinka ir vaziuoji toliau...i poliklinika pas gydytoja... i reabilitacijos centra... pas socialinius darbuotojus...pas palaikancius ir suprantancius gimines. Didele sveikimo dalis priklauso ir nuo namiskiu, nuo ju palaikymo, supratimo, noro padeti... Liudna, bet deja didesne dalis namiskiu nenori suprasti, pirmiausia pradzioje nenori sutikti su esama liga ir ja priimti, po to nebeturi jegu su visu tuo gyventi. Tai yra didele nasta, didelis atsidavimas ir Dievo dovana serganciam tureti toki zmogu salia. Ligu yra visokiu, kaip ir visokiu jos formu, jeigu zmogus serga senai, juk suprantame, kad stebuklo cia nepadarysi, gydytojas ne burtininkas. Kartais ir gimines reikalauja per daug, sutikim su tuo. Cia juk ne operacija, kad isoperavai ir zmogus sveikas.
3. Isleisti zmogu be paaiskinimo, ir nesvarbu ar jis susveikes, ar nepasveikes- negalima.
4. Taip, daug priklauso nuo gydytojo, bet taip pat priklauso ir nuo juo besirupinanciu zmoniu, taip vadinamo abipusio bendradarbiavimo. Labai grazu, kai gimines uzeina pasikalbeti su gydytoju del besikeiciancios paciento busenos, galbut papasakoja savo pastebejimus kaip ju nuomone jo savijauta keiciasi. Tai tik palengvina diagnostini, stebejimo ir gydymo procesa.
