PROLOGASKAIP GIMĖ SVAJONĖPo pernykštės kelionės į Kroatiją galvoje sukosi viena svajonė pamatyti Atlanto vandenyną, gal Prancūzijoje, gal Ispanijoje, gal Portugalijoje, o gal ir visose šalyse. Bedėliojant mintyse maršrutą, pasirodė, kad turėtumėme pravažiuoti netoli Paryžiaus, bet supratau, kad keliaujant automobiliu Paryžius iškris iš kelionės konteksto, tad rudenį šį nuostabų miestą pasiekėme lėktuvu ir dėl to džiaugiuosi iki šiol

. Bet žiemą jau supratau, kad kelionė link Atlanto tiek atstumo, tiek finansiniu požiūriu mums ko gero nepasiekiama

. O noras keliauti juk niekur nedingsta. Kažkurį niūrų žiemos vakarą atsiverčiu Aidlukos 2010 metų fotoreportažą, ir staiga gimsta planas važiuoti ne į Atlanto pakrantę, o į Žydrąjį krantą. Tai ir arčiau, ir pakeliui galima aplankyti Šveicariją, Prancūzijos Provansą, grįžtant Milaną, užsukti į mūsų mylimą Austriją. Perverčiu daugumą temų apie mūsų planuojamą maršrutą, ypač naudingi
stopkaime reportažas,
mildutes tetis reportažas, na ir žinoma viso planavimo alfa ir omega
Aidlukos reportažas.
Kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių taip ir čia: kuo toliau planuoju, kuo daugiau skaitau, tuo didesnis noras aplankyti Šveicariją, pasikelti į Aguille du Midi, apvažiuoti Verdono tarpeklį

. Suprantu, kad mano svajonė pasikeitė Atlanto vandenynas nutolsta... Susidėlioja visas svajonių maršrutas: Šveicarija (Reino kriokliai, Grimslio, Furkos ir Susteno perėjos, Triumelbacho kriokliai, Liucerna, Bernas), Aguille du Midi kalnas, Verdono tarpeklis, Kanai, Nica, Monakas, Milanas, Insbrukas.
Bėga laikas. Kankina nežinomybė neaišku, ar sugebėsime išvažiuoti: tai finansai, tai sveikata

... Bet gegužės pradžioje galų gale nusprendžiam: kaip ten bebūtų, vis tiek važiuojam. Išvykimo diena aiški: pasibaigus moksleivių mokslo metams birželio 9 rytas. Įsiprašom į svečius pas dukterėčią Monake, užsisakom viešbučius ir kempingus. Žinoma, baltai (o gal net juodai) pavydžiu tiems, kurie gali sau leisti miegoti palapinėje ar mašinoje ir turėti absoliučią keliavimo laisvę, na o mano ir žmonos nugaros problemos nelabai leidžia tai daryti

. Tad tenka paaukoti dalį atostogų laisvės ir prisirišti prie užsakytų nakvynės vietų.
Prieš kelionę dar reikia išspręsti problemą kiek pirkti valiutos. Nusprendžiu, kad Lenkijos zlotų neprireiks, užteks kreditinės kortelės, nusiperku 100 Šveicarijos frankų, jų užteko, na ir apie 800 eurų. Jų irgi užteko, grynųjų nusiimti daugiau nereikėjo.
Kelionei reikia tinkamai paruošti automobilį. Savo Peugeot 406 patikiu serviso meistrams. Jie sutvarko pakabą, šiek tiek variklį. Viskas atrodo gerai. Tik dėl sankabos jokių pretenzijų jie neturi. Čia ir buvo esminė pasiruošimo klaida, visų automobilio bėdų priežastis sudilęs sankabos diskas

. Bet apie tai sužinosime tik besibaigiant kelionei...
O dabar pamąsčius apie mūsų kelionės peripetijas, visi nusprendžiam, kad visą kelionę mus lydėjo Angelas sargas

: kai reikėjo, jis mus pristabdydavo, kitais atvejais pastūmėdavo į priekį. Bet apie tai vėliau. Laikas pradėti Kelionę į svajonę.