Atlanto pakrante Prancūzijoje

Esu sąžininga beveik visų fotoreportažų apie keliones skaitytoja jau ne vieni metai. Kartais pagalvoju, gal ir man reikėtų pasidalinti savo įspūdžiais, tačiau vis prisibijau, kad mano fotoreportaže, FOTO bus iš didžiūjų raidžių, o emocijų minimaliai, nes nemoku vaizdžiai aprašinėti . Lengviau gaunasi faktus ir informaciją pateikti prie foto, nei savo išgyvenimus ir nuotykius kelionių metu

Pradėti nusprendžiau nuo kelionės Prancūzijoje - Atlanto pakrante, Normandie regione (rugsėjo pradžia, 2011). Mano tikslas buvo ramiai, pora dienelių pabūti Etretat miestelyje. Prieš maždaug 10 metų esu ten buvusi keletą kartų ir turėjau didelį norą dar kartelį sugrįžti.
Iš daugybės vietų, kur esu keliavusi Prancūzijoje, tik 2 vietos begalo trauke sugrįžti vėl ir vėl. Tai Etretat ir Mont-St-Michel.

Na bet šį kartą dėl laiko stokos nuvažavome tik iki Etretat.



Keliauninkai: aš, mano (tuo metu link 5 metukų artėjantis) pats geriausias kelionių draugas ir mano studijų laikų draugė gyvenanti Prancūzijoje.

Į Prancūziją kėlėmės keltu iš Doverio (UK) į Calais. Draugė iš Paryžiaus traukiniu irgi iki Calais atvažiavo. Susitikus ir prasidėjo mūsų trumputė 4 dienų kelionė Atlanto pakrante.
Pirmiausias tikslas buvo Auchan supermarketas (kurio adresą dar namuose susiradau, kad nereikėtų klajoti). Iš savo patirties žinojau, kad daug pigiau apsipirkti dideliame supermarkete, nei mažose parduotuvėlėse pajūrio miesteliuose ir dėl ženklaus kainų skirtumo ir dėl asortimento skirtumo.







Į priekį mums gavosi 352 km, nuo Calais iki Etretat, o atgal 302 km.
50 km skirtumas atsirado todėl, kad važiuojant į priekį kurį laiką neklausėme navigacijos, ir pasirinkome, keliukus palei pat vandenyną. Kaip paskui pasirodė, tai labai daug laiko trunkantis maršrutas, vingiuoti keliukai, lėtas eismas, nors vaizdai nepakartojami.

Taip pavingiavus apie 50 km, užtrukome net keletą valandų, todėl pradėjome nerimauti, kad Etretat tą dieną nepasieksime. Pasirodo kol važiavome pakrante nuo mūsų labai nutolo greitkelis, teko dar nemažai kilometrų važiuoti į šoną kol pasiekėme normalų kelią . Atsitiko taip kaip ir bijojome – saulė jau ritosi link vakaro, o iki Etretat dar geras galas kelio. Todėl pirmai nakvynei išsukome iš kelio į Saint Valery en Caux miestelį.

Beklajodami aplink miestelį ir ieškodami kur pasistatyti palapinę, nuošalioje vietoje aptikome senovinės koplyčios griuvėsius. Vieta kaip ir tinkama ramiai pavakaroti, bet mes esame ant skardžio, nuo griuvėsių vietos iki skardžio krašto dar keli 100 metrų ganyklomis todėl ir jūros nesimato. O man reikia JŪROS iš arti

Paklajoją grįžtame į miestelio kempingą skirtą karavanams. Mes be karavano, bet su palapine
Išsitraukiame vyno, užkandžių, vienkartinę kepsninę ir įsitaisome ant akmenų vakarieniauti saulėlydžio spalvose






















Papildyta:









Mėgaujamės tol, kol visai sutemsta:

Paryčiais, dar patamsiai, kažkodėl pradeda važiuoti mašinos: viena po kitos. Neaišku kiek praeina laiko, nes mes miegame saldžiai, tos mašinos pradeda atgal važiuoti. Lendam lauk pasižvalgyti kas čia vyksta: lauke jau švinta. Pasirodo, tai vietiniai važiavo jūrai kylant krevečių gaudyti. Nors tamsu, bet jie šviečiasi žibintuvėliais. Užkalbinom vienus - tai jie net keletą valandų braidžiojo vandenyje, o laimikis - trečdalis nelabai didelio kibirėlio tokių mini krevečių

Kol susirinkome mantą - išsišvietė ir tik pavieniai krevečių gaudytojai beliko.








Papildyta:

Toks nesaugiai atrodantis keliukas vedė link karavanų aikštelės










Papildyta:
Tiems kas patys paryčiais nerenka jūros gėrybių, jas atplukdo laiveliais, tiesiai iš jūros. 1 kg moliuskų kainuoja 3 eurus, arba 3kg už 8 eurus. Mes buvome dar per anksti, dar jūra nepakilusi iki reikiamo lygio kad laiveliai atplauktų.



Jūros gėrybės tiesiai iš laivo keliauja ant pakrantėje stovinčių metalinių prekystalių.


Papildyta:
Dar gana ankstų rytą vaikštinėjame po miestelį

Papildyta:

Henriko IV-ojo namas, pastatytas 1540. Visas namas israižytas medinėmis skulpturomis ir ornamentais.


















Papildyta:


Užsukame į ką tik atsidariusį turistų informacijos centrą, nes turime tik navigaciją ir gana abstraktų Prancūzijos žemėlapį Gauname keletą labai detalių tos vietovės žemėlapių ir traukiame link mašinos - mūsų laukia Etretat




Pakeliui matome naujus žvejus, kurie nuo tilto gaudys turbūt krabus ar kitus jūrų gyventojus atplaukiančius kartu su kylančia jūra

Mūsų naujuose žemėlapiuose kaip vaizdingos vietos pažymėta Les Petites-Dalles ir Les Grandes-Dalles. Kadangi viskas pakeliui užsukam į abejas vietas.

Les Petites-Dalles








informaciniai stendai, tik viskas prancūziškai





Vaikų džiaugsmas ant jūros kranto, ar gali būti kas nors geriau







Papildyta:
Romantika tokie namukai kai vandenynas ranka pasiekiamas

Les Grandes-Dalles









O šita gražuolė pilaitė kažkur pakeliui



Pravažiuojame Fécamp miestuką. Jame vertas dėmesio Benediktinų vienuolynas ir garsusis Benediktinų likeris. Pabaigoje vizito po vienuolyną kiekvienam duoda padegustuoti kelių rūšių likerio Kurio ir įsigyti pas juos galima.

Tačiau šį kartą neplanuojame lankyti vienuolyno, esame jau buvę anksčiau pora kartų, todėl nestodami važiuojame į Etretat, kuris jau visai čia pat

Atvykę į miestelį šalutinėje gatvelėje susirandam vietą mašinai su nemokamu parkavimu. Šalia stovi labai gražus gėlėse paskendęs namas, o gal labiau tiktų pavadinimas "vila"





Pirmas mūsų tikslas – pusryčiai/pietūs (jūra ir gražiosios uolos palauks ).
Už porciją moliuskų sumokame po 12 eurų. Porcija vienam asmeniui, tai visas puodas + atskirai prancūziškos bulvytės. Vaikui perku blyną, bet nė vienam iš mūsų jis nepatiko ( o iš senų laikų, kažkodėl aš tuos blynus prisimenu kaip labai didelį skanėstą ). Jeigu neklystu, tai tie blynai iš grikių miltų.



Draugė ne vieni metai dirba Paryžiuje restoranuose, todėl laukiam kaip sidrą įvertins žinovė



Sidras buvo labai labai skanus, ieškojome būtent tokio nusipirkti, bet neradome











Tie maži krabiukai, turbūt irgi glaudžiasi moliuskuose, nes jų daug radome jau išvirusių. Mane tai nervino jie ir as rinkau juos lauk

Ačiū už atgaivintus prisiminimus Manau, kad koks bebūtų fotoreportažas - ar su emocijomis, ar be jų, vistiek tai yra įdomu ir surandi kažką naujo bei naudingo. Ačiū kad dalinatės

Labai smagu, kad skaitote


Papildyta:
Po pietų trumpa tournée po miestelį













Papildyta:
Mėgstantiems sidrą, ten tikras rojus. Jo daug ir visokiausių rūšių. O sverbiausia, kad skonis visiškai kitokis nei paas mus parduotuvėse parduodamo.









Papildyta:

Turbūt retas vaikas ramiai praeitų pro karuselę, nors ir tokią labai jau paprastutę Už pasisukimą mokėjau 2 eurus, o šalia pirkom ledus, tai porcija 1.5 euro.

Papildyta:
Aš pati daug mieliau renkuosi akmenuotus pležus, nei smėlėtus. Nes nelabai mėgstu iš visur byrančio smėlio. Atrodo poilsis jau būna nutolęs, o smėlio dar vis atsiranda tai namuose, tai mašinoje



Mėgaujamės šampaniuku prie vandenyno

Vienas drąsuolis labai nori išmėginti vandenį





Šioje foto matyti kaip vanduo po truputėlį tolsta nuo kranto.



Čia dar prieš pora minučių buvo vandenynas