QUOTE(pieniu pieva @ 2010 08 09, 22:32)
Na, nutariau ir as pasisakyti. O veliau galesite mane akmenimis uzmetyti.
Perskaiciau pora pirmu temos puslapiu. Nesuprantu, kaip dar galima aukle cia kaltinti, kad vaikas mama ja laiko. Ar girdejote toki posaki: "ne ta mama, kuri pagimde, o ta, kuri uzaugino". Tai labai teisingas posakis. Vaikas, o ypac dar toks mazas, tik apie metuku, zinoma kad prisirisa prie zmogaus, kuris su juo buna ir zaidzia, uzsiima dazniausiai, t.y. siuo atveju - aukles. Kaip dar gali kilti tokiu minciu liepti auklei buti grieztesniai su vaiku? Juk aukles darbas vaika priziureti, o ne ant jo sukauti. Gal norit kad nepazistamas zmogus ant jusu vaiko pyktu?
Siaip tai nesuprantu as tos lietuviskos sistemos. Ziuriu, lietuves mamos geriau paliks savo metu vaika kokiai nepazistamai, per skelbima surastai moterytei, negu kad ves i lopseli, kur jis bus priziurimas aukletoju, zais su kitais vaikais, o ne sedes kartu su pusamze moteryte, kuri gal jau ir jegu nebeturi su juo zaisti ir begioti visa diena. Cia ne tik vaikas, bet ir suauges is nuobodulio gali numirti.
As saviske atidaviau i lopseli 1.5 metu. Jau kai jai buvo truputi virs metuku, pastebejau kaip ji reaguodavo budama salia kitu vaiku, kaip krykstaudavo, kalbindavo juos, dziaugdavosi jais. Tada ir pamaciau, kad jai jau laikas i lopseli. Kai pirma karta palikau lopselyje (kelioms valandoms), tai ji tik pamojavo man ir nubego zaisti su kitais vaikais. Atejus pasiimti, radau manes pasiilgusia, bet labai geros nuotaikos dukryte, pilna ispudziu.
Siaip dziaugiuosi, kad gyvenu Danijoje, salyje, kurioje labai geros salygos gimdyti ir auginti vaikus. Cia vaikai i lopselius atiduodami apie 11 -12 men. Aciu dievui, kad negyvenu JAV, kurioje kudikiai matyt neverti buti su savo mamomis, nes ten, kiek zinau juos jau auklems atiduoda apie 3 men.
Niekada nesamdyciau savo vaikui aukles. Ypac kokios nepazistamos. Ka as zinau, kaip ji vaika priziuri. Musu aukles - mociutes, mano broliai, vyro sesuo ir trumpam, kai to tikrai reikia. Kitais as nepasitikiu. Nezinau kas ir kaip mane galetu privesti atiduoti keliu menesiu vaika auklei, o ypac surastai per skelbima. Labai pritariu, kaip cia kazkuri rase, kad jeigu patys negalite auginti vaiko (bent jau iki metu) - negimdykite, geriau atsiduokite savo darbui, jeigu jis toks svarbus.
O dabar galite pradeti metyti akmenis
Papildyta:
papriestarausiu jums, nes...dziaukites, kad turite mociutes, brolius, kas gali jums padeti priziureti vaikucius, mes, deja, tokiu galimybiu neturime, niekas mums nei vienos mergytes nepadejo priziureti nei nakty, nei diena, pirmaja, gal siek tiek, ir tai, nes visi turi darbus, o ir i kaima nepriveziosim, o ir seneliai neprivazines, as be savo aukles, turbut nezinau ka daryciau, nes nuo 6 ryto iki velyviausio vakaro esu viena su mergytemis ir dar turime savo versla, tai negi i kontoras reiktu lekti su vaikais ir su tasyte dokumentu?ar vaziuoti apsipirkti maisto, kai vos pati vezimeli patempiu nuo krepsiu, as palieku mergytes kelioms valandoms per diena, i ta laika nueinu sutvarkyti dokumentu, i parduotuve, jei labai kur reikia isvaziuoti, i kita miesta, taip pat palieku ir visai dienai, ir nesijauciu kalta visai, nes galimybes vien tik sedeti su vaikais neturiu, reikia dirbti, nes savo versle, nepaskysi, kad esi atostogose
laukia operacija didziosios mergytes, teks mazaja palikti su aukle ir kelioms dienoms, kol busiu greta didziosios, mielai palikciau seneliams, bet , deja, neimanoma, kas dirba, kas labai toli...kas savu vaiku per akis turi...o i darzeli negaliu leisi didziosios, nes siaubingai serga, mazosios taip pat, nes parnesa namo virusu, tada su didziaja reikia lekti i greitaja, o tokiu atveju, vel man reikalinga aukle, nes neturiu kur padeti mazosios
taip, kad aukles, kai kurioms mamos tikrai ne is gero gyvenimo
bent jau man, sutaupyciau pinigeliu, bet tada kaip reiketu suktis, neisivaizduoju, nes jei prireikia vidury nakties lekti su didziaja in greitaja, kur man deti mazaja?aciu dievui, atsikele gyventi i kita miesta, radome kaimyne, kuri nuostabi moteris ir visuomet pagelbeja man, kai reikia, vaikai labai jos laukia, myli, vakare klausia, ar rytoj ateis aukle, ppiesiam jai piesinius, skambinam, kai pasiilgstam pakalbeti, ji labiau ne aukle , o mociute, kuri visada pagalbos gali atskubeti, labai noreciau, kad mergaites butu su artimiausiais zmonemis, bet yra kaip yra, mes vaikus auginame patys ir sukames is padeties taip kaip galim, saunu, kad kitoms padeda artimieji, bet jei nera ka daryti, tenka kviestis aukles pagalbos. jokiu darbu ji nedirba, tik paduoda valgyti ir buna su joms, eina i lauka, o as tuo laiku tvarkausi butinus reikalus. musu auklyte musu seimoje atsirado gimus atram vaikuciui, jau siemet metukai, kaip ji su mumis, dziaugiuosi, kad ja turiu, vyras taip pat, net ruosesi pakelti valandini uzmokesti, bet aukle atsisake, sake, nereikia, man pakanka kiek uzdirbu,o ir gera jums padeti
juokais mes ja vadinam mociute
ir nei viena mociute del to neisizeidzia, nes zino, kad kitaip vistiek nebus, salygu padeti auginti anukus neturi nei viena.o posakis, kad jei palieki auklei, tada negimdyk, man absurdiskas, visais laikais zmones gyveno, kure seimas ir dirbo ir visais laikais buvo aukliu, tad kas kaip moka , taip sukasi is padeties, as nenuskriaudziu savo vaiku, palikdama mylimai ir mylinciai auklei, ta laika jie praleidzia kitaip, nors abi yra mamyciukes, bet taip pratinasi pabuti ir be manes kelias valandas
