Vaikas ima auklę laikyti mama

#13
Dar karta didelis dekui visoms atsakiusioms smile.gif

Mew 4 punktas man irgi patiko doh.gif - antras vaikas, kaip sakoma, yra planuose, bet dar metus ketiname palaukti wink.gif Na, o Gituliai, matau, yra dar sunkiau: "Mano vaikutis turi tris mamas. Numeris 1 yra mano sesuo, 2 - aukle ir tik 3 esu as. Visas mus vadina mamomis."

Apibendrinant visu mamu issakytas mintis ir patarimus, manau, musu situacija yra visiskai normali. Zmonai as tai bandziau aiskinti jau nuo pirmu dienu, kai priemem aukle. Protu ji tai suvokia ir supranta, bet sirdi jai skauda, ypac kai aukle buna per daug meili vaikui ir ji daug buciuoja. Zodziu, nusprendeme mes su ja (tiksliau, as su ja) rimtai pasisneketi, issakyti kas nepatinka ir ka reiketu daryti kitaip. Noretusi, kad ji butu bent kiek grieztesne, nes vaikas jau pastebimai ima labiau "oziuotis" ir neklausyti, kai sakai "negalima", ko anksciau, iki aukles, nebuvo.

O del darzelio tai, prisiziurejus TV laidu apie daznus dizinterijos ir pan. atvejus darzeliuose, kazkaip baisu vaika ten leisti. Gal privaciuose taip nebuna, bet ka gali zinoti... 2.gif

Beje, Eligutei ir kitoms galiu atsakyti, kad aukliu "juodaji" ir "baltaji sarasa" esu perskaites dar pries priimant aukle. Todel ir buvau toks ramus, kai jau pirmomis aukles dienomis zmona pradejo jai pavydeti.
Atsakyti
#14
o as stai pabandziau paziureti tiek is tevu, tiek is vaiko, tiek is aukles perspektyvos
Vaikas- dar mazas ir jis supranta tik meile, prieraisuma, baime ar drausmes, taigi jis dar nesuvokia ar si situacija yra problema ar ne... 2.gif
Tevai- skauda sirdi kad vaikas labiau myli aukle? bet ar tai meile, manau, kad tai tik prieraisumas, juk aukle jis mato dazniau ir aukle praleidzia daugiau laiko su vaikuciu, pamyluoja, pabuciuoja...bet niekas netrukdo ir teveliams lygiai tokiems pat buti...o siaip bandykit prie vaiko esant vadinti aukle vardu, ar auklyte ar teta, bet ne mama...gal vaikas isisamonins...
Aukle- man jos gaila, kad budama gera ir meili praras savo darba...Negrazu taip sakyti- bet gera sirdele, plika subinele...kodel norit ja atleisti? begdami nuo vilko pataikysit ant meskos- sinot kokiu aukliu pasitaiko..... sad.gif

as isvis esu pries aukles wink.gif savo vaikui aukles nesamdysiu
Atsakyti
#15
QUOTE (Cikadele @ 2004 07 20, 10:14)
Aukle- man jos gaila, kad budama gera ir meili praras savo darba...Negrazu taip sakyti- bet gera sirdele, plika subinele...kodel norit ja atleisti?

Atleisti aukles kolkas tikrai dar nesiruosiam ir nenorim. Bet pasikalbeti reikes, nes kaip jau minejau anksciau, ne viska ji daro taip kaip noretume. Nesiruosiam jos barti, nes ji yra labai jautri, ir tikrai atiduoda visa sirdi. Tik gal is tos dideles meiles per daug jam leidzia (mociuciu problema smile.gif ).
Atsakyti
#16
Gerą, atsidavusią vaikui auklę iš tiesų nelengva rasti. Tačiau, sprendžiant iš problemos aprašymo, Jūsų auklė neturi patirties, kaip bendrauti su tėvais. Kad ir kaip myli mažiuką, negalima pernelyg glaustyti jo prie savęs mamai ir tėčiui matant - juk tai juos skaudina. Žinoma, gali būti, kad ir mama kiek per jautriai reaguoja, nes susitaikyti su tuo, kad ne tu, o kitas žmogus su tavo vaiku praleidžia didžiąją dienos dalį, nėra lengva.
Auklė, auklėdama vaiką, neturi jokių išskirtinių teisių - daugiau leisti, lepinti ir pan. Ji turi laikytis tų pačių elgesio su vaiku taisyklių, kaip ir tėvai, kitaip vaikui kils nereikalingų problemų. Geriausia šias taisykles aptarti su aukle iš karto, dar geriau - surašyti. Visais problemų atvejais tinka taisyklė: būtina apie problemas su aukle kalbėti, nekaupti "problemų sąrašo" tylomis. Jei auklė nėra labai žemo intelekto ir visai nelanksti, ji turėtų sutikti laikytis bendrų taisyklių, kad vaikui būtų geriau.
Atsakyti
#17
QUOTE (Mama_ir_Aukle @ 2004 07 21, 13:27)
Visais problemų atvejais tinka taisyklė: būtina apie problemas su aukle kalbėti, nekaupti "problemų sąrašo" tylomis.

Labai aciu uz patarima. As kaip tik taip (blogai) ir padariau - sukaupiau problemu sarasa. Cia gal jau toks mano budas (bendraujant su zmonemis, ne tik siuo atveju) - niekada nebandau aptarineti problemos is karto. Tyliu, kenciu, kol sukaupiu nepakeliama ju sarasa - tuomet "sprogstu". Reikes bandyt keistis g.gif

O del aukles tai, manau, Mama_ir_Aukle visiskai teisi. Ji yra dirbusi vaiku darzely, Klinikose ir dvejose seimose, kur su tevais labai daug bendraut nereikejo, nes ju nebudavo. Tad ir tos patirties bendraujant su tevais nelabai turi. Mano zmona kolkas dar nedirba, tai ir iskilo tokia problema. Nors ji nori, kad aukle nebuciuotu ir nemyluotu vaiko, bent jau tai darytu kuo reciau - kazin ar ji teisi. As kaip tik ir ketinau auklei patarti, kad ji maziau myluotu vaika mamos akivaizdoj. Siaip ji nera kvaila, bet gal siuo atveju kiek per naivi - pvz., grizus is lauko su vaiku, giriasi zmonai kaip kazkas pavadino ja mama! huh.gif
Atsakyti
#18
Jau kokios dvi savaites praejo po pokalbio su aukle. Kol kas viskas super! Itampa istirpo, zmona patenkinta ir aukle taip pat, nes dabar zino, kad daro viska butent taip kaip mes norim.

Beje, pries kalbedamas su aukle buvau ant lapuko susirases pagrindines mintis ir tikrai netycia ta lapuka(apversta puse) uzmirsau pasiimti i darba - palikau ant fotelio. Tai kai kalbejau su aukle, susidare ispudis, kad ji ta lapuka perskaite smile.gif - matyt, smalsumu nesiskundzia smile.gif) Bet gal taip dar ir geriau isejo - nebuvo netiketa.

Zodziu, dar karta didelis dekui visoms (ir visiems) uz patarimus ir isreikstas mintis - tikrai padejote smile.gif
Atsakyti
#19
Labai smagu girdeti, kad padejo patarimai, bet dar vienas pastebejimas.

Mano sesers aukle elgesi lygiai taip pat - buciuodavo jos maziuka ir net i lupas , ir moke vaika sakyti mamai ir teciui - "Jus", o ja vadinti "antra mamyte". Nu tai as siusdavau nerealiai, nes daznai ten ateidavau pakeisti aukles, kai jai kur reikedavo eikti. Tai cia vis delto yra tikrai aukles beda, o ne mamos. Ir mama titai intuityviai jaucia, kad cia negerai, ir pavydas teisingas. O aukle turetu nebucineti vaiko ne tik tada, kai mama nemato, bet is viso maziau bucineti, nes jau vien mintis, kad kazka darys tik del tevu akiu, o visai kitaip elgsis, kai ju nera - prie geru isvadu nepriveda. Ismokysit aukle apgaudineti, laviruoti, tai po to patys nebezinosit, kaip yra is tikruju.

Ir manau, kad vaikiukas truputi paaugs, ir viskas susitvarkys, atskirs, kur mama, o kur - ne.

O tos, kurios ten giriasi, kad neina i darba ir dar ten su pasiulymais - tai tegu patyli. Mes visi suprantam, kad vaikui geriau su mama, ir visos gal noretume taip daryti, bet kartais neimanoma. Darbas - ne viskas, bet jeigu zmonos atlyginimas - pagrindinis pragyvenimo saltinis ir keleta kartu didesnis, nei reikia sumoketi auklei, ir jeigu spaudzia paskolos - tai kad ir labai nenoretum - R E I K I A eiti i darba.

O Jums, Pinkai, linkiu, kad tik viskas butu gerai, ir uztektu tik zodinio susitarimo.
Atsakyti
#20
tikrai pazistama problema ir linkiu ja visiems kas tik su tokia susidurs ispresti....
Tikrai nebuciau patenkinta jei svetimas zmogus nuolat buciuotu mano vaika, lai buciavima palieka tevams ar artimiesiems, manau cia jau aukle perzenge ribas...ir visiskai neturi supratimo apie psichologija, kad girtis kad ja vadina mama...vaiko mamai. Tikrai grieztai perspeciau del buciavimo ir apskritai auklejimo, nes anoks cia auklejimas, jei vakare tevai nebegali susitvarkyti su vaiku. As pati visa sita pergyvenau kada nuo 10 men vaika palikau mociutei priziureti ir karta grizusi savaitgaliui isgirdau vaiko klyksma pasisalinus mociutei "mama, mama ..." nors as stoviu salia. teko daug dirbti su savimi o vienintelis kam galejau pasiguosti buvo vyras. Bet mociutei juk neuzdrausi vaiko myluot. Savaitgaliais stengdavausi visa laika skirti vaikui, vakare kartu guleti bet nekas gaudavosi nes vaikas reikalaudavo mamos...istveriau 3 menesius ir vaika parsiveziau namo. Kartu ejom i paskaitas. Po to sesija diena su vaiku vakare mokausi. Pervargau nerealiai, bet mane pradejo mama vadinti, o anyta (vaiko numyletine) vadino baba. bet dar ir po siai dienai mociute yra pats mylimiausias asmuo ir be konkurencijos. Ir kai susipykstam del netvarkos, sako eisias gyventi pas mociute nes ji geresne. smile.gif Bet dabar jau galima issiaiskinti kame yra kas...
O aukle keisciau jei ji i pastabas nereaguotu, nes jei vaikui malonu buti su ja tai kam specialiai ja keisti. Ir kiekvienai mamai malonu kai jos vaika myli, bet tik tam tikrose ribose wink.gif
Atsakyti
#21
QUOTE (Kalinka @ 2004 09 13, 07:09)
O aukle keisciau jei ji i pastabas nereaguotu, nes jei vaikui malonu buti su ja tai kam specialiai ja keisti.

Tokioje situacijoje tikrai nekeisčiau auklės. Vien dėl vaiko. Juk vaikas priėmė naują žmogų, įsileido į savo širdelę labai giliai, dabar toji auklė jam - tikrai lyg mama, ir vaikas ją labai myli....Ir jei staiga auklė, labai brangus ir svarbus vaikui žmpgus, ima ir nebeateina, vaiko pasaulėlis gali sugriūti...Jis turėtų jaustis panašiai, tarsi netekęs mamos...
Kažkas čia siūlė pastoviai keisti aukles, kad vaikas suprastų, jog auklės- dalykas laikinas. blink.gif Keiskite, jei norite išmokyti vaiką, kad pamilti ir prisirišti, pasitikėti kitais žmonėmis neverta - vis tiek jie vieną dieną dings, suteikdami daug skausmo (vos tik pradedi su kažkuo bandyti susidraugauti, priartėti, atsiverti, tas žmogus nuo manęs nusigręžia, pabėga) ...Keiskite, jei norite, kad vaikas niekada nesijaustų saugus (dabar yra, kas manim rūpinasi ir myli, bet tai gali tuojau pat dingti)...

Jei jau samdote aukles, reikėtų susitaikyti su tuo, kad vaikui auklė gali tapti brangesniu asmeniu už tikrą mamą. Taip yra - juk kūdikis pamilsta tą, kas su juo praleidžia daugiausiai laiko...
Atsakyti
#22
is aukles lupu smile.gif

na ziuroka truputuka ir aukles atzvigiu, ne aukle cia reikia uzsipulti ir sakyti kad ji butu grieztesne, nemyluotu ir nebuciuotu vaiko.. vaikui reikia demesio, tai is kur ji ji gaus?! lieka aukle kuri visada ta demesi duos, ko nori labiausiai tevai, kad vaikas butu priziurimas.
man buvo panasiai, priziuriu dvieju metuku berniuka, tevai jam visada sako, kad ji myli,iseidami visada isbuciuoja ismyluoja, bet jis niekada nera tevam pasakes (bent prie manes), kad jis juos myli. ir po kiek laiko, jis man sako, as tave myliu. keista girdet, istikro, net pasimeciau.bet paskui pagalvojau, dieve, jis gi vaikas, jis nesupranta kas tas jausmas meile, jis tuo metu myli ta, kuris su juo uzsiima, daro kas jam patika, zaidzia, juokiasi.vaikiskas pasaulis grazus ir jis ta pasauli myli smile.gif
Atsakyti
#23
QUOTE(Zvirbliuke @ 2004 10 06, 16:34)
Tokioje situacijoje tikrai nekeisčiau auklės. Vien dėl vaiko. Juk vaikas priėmė naują žmogų, įsileido į savo širdelę labai giliai, dabar toji auklė jam -  tikrai lyg mama, ir vaikas ją labai myli....Ir jei staiga auklė, labai brangus ir svarbus vaikui žmpgus, ima ir nebeateina, vaiko pasaulėlis gali sugriūti...Jis turėtų jaustis panašiai, tarsi netekęs mamos...
Kažkas čia siūlė pastoviai keisti aukles, kad vaikas suprastų, jog auklės- dalykas laikinas.  blink.gif Keiskite, jei norite išmokyti vaiką, kad pamilti ir prisirišti, pasitikėti kitais žmonėmis neverta - vis tiek jie vieną dieną dings, suteikdami daug skausmo (vos tik pradedi su kažkuo bandyti susidraugauti, priartėti, atsiverti, tas žmogus nuo manęs nusigręžia, pabėga) ...Keiskite, jei norite, kad vaikas niekada nesijaustų saugus (dabar yra, kas manim rūpinasi ir myli, bet tai gali tuojau pat dingti)... 

Jei jau samdote aukles, reikėtų susitaikyti su tuo, kad vaikui auklė gali tapti brangesniu asmeniu už tikrą mamą. Taip yra - juk kūdikis pamilsta tą, kas su juo praleidžia daugiausiai laiko...

Visiškai pritariu smile.gif

Atsakyti
#24
Dziaukites kad turit tokia aukle, taip retai buna. Vaikas pradeda atsiminti nuo 3-5 metu taip kad jei aukle ji paaugins kokius metus pora tai jis uzauges is vis jos neatsimins o mama liks mama wink.gif viskas ok ir del to tikrai neverta nerimauti !
Atsakyti