6 metu vaikas "daro" i kelnes

Laba diena, gal kas susidure, mano 6 metu vaikas pradejo kakoti i kelnes, niekada neturejome jokiu tustinimosi problemu, viduriu uzkietejimu nesiskundem. o prasidejo viskas taip: pastebejau, kad grizis is darzelio siek tiek istepliotos kelnaites, klausiau, kas vale uzpakaliuka, sake pati, nu galvoju, viskas aisku, mazas vaikas, dar nevisai moka. bet pastaruoju metu grizta is lauko, pilnos kelnes, is pradziu galvojau, kad uzsizaidzia, nespeja, klausiau, kalbejau, sakiau, kad jei ka, bek namo. klausiau, gal tu nejauti? ne, sako, jauciu kada noriu. dabar jau specialiai grizta is lauko namo, atsiseda kur nors ir daro i kelnes, i tualeta net neeina, is pradziu dar gedydavosi, sake, kad as vel netycia prikakakojau, dabar demonstratyviai, juokdamasi sako, o as labai daug i kelnes privariau. As jau nezinau ka daryti. Is pradziu balso nekeldavau, bandziau ramiai paasikint, kad tu didele, kodel pradejai taip daryti, nieko neatsako. Bet kai tycia atsiseda i padaro, o po to demonstratyviai rodo, juokiasi is to ir lyg tai gyriasi... Mano nervai neislaiko, o mums siemet i mokykla. Net nezinau ka dayti ir ka galvoti. Gal tai psichologines problemos?
Aciu uz patarimus.

Va pas mus panasiai su slapinimusi...Dar nesigiria tik, taciau vis pasiteisina, kad nespejo. Galvoju, gal pas neurologa vesti...

Musu pediatre nieko gero man neatsake, sake, nu nieko cia baisaus, praeis.Kiek domejaus pati, dazniausiai rasoma, kad vaiku slapinimasis ir kakojimas rodo kazkokia vaiko baime, ar psichologine problema. As suprantu, kad turetu praeiti, bet man neramu, nes vaikas eis i mokykla, kaip ten bus? Ir labiausiai mane neramina, kad vaikui visai negeda, juokiasi, maivosi, kol as aiskinu, kad taip negalima, ir taip netiketai pasikeite jo elgesys, anksciau jokiu problemu neturejau, geriausias vaikas pasaulyje buvo. Bet tas kakojimas ir aiskinimas, kad tai negrazu, ir taip negalima, ir kodel taip darai, jau antra men. varo mane is proto. Siaubas.

o jei lieptum paskui paciai skalbti kelnytes,gal tai padetu ,drauges sunelis irgi taip dare,vis sakydavo nespejau ,irgi labai juokinga jam buvo,tai mociute neapsikentus liepe paciam skalbti,po vieno issiskalbimo daugiau nebuvo tokiu avariju

Tai psichologinės agresijos išraiška. tiesiog šių laikų šeimos gydytojai to iš vis dar nesupranta, nauji psichotarapeutai kažin dar ar yra taip kūrybiškai dirbančių kad tai suvoktų ir padėtų.

Leisti buti prisikakojus, o kai nebebus malonu ir juokinga - tegu issiskalbia Yra priezastys, tegu pajunta ir pasekmes. Garantuoju - nebebus linksma. Ir jokios cia agresijos. Issidirbinejimas kazkoks ir tevu manipuliavimas

Teisingai, vaikas nieko nedaro be priežasties. Reikėtų panagrinėti savo elgesį... Mes tiek daug padarome atrodo nekaltų poelgių, o pasirodo jie mūsų vaikus veikia visai ne taip, kaip galvojame. Vaikų auginime pasirodo tiek daug mitų... Kuo anksčiau apsišviečiame (t.y. kol vaiko amžius nedidelis), tuo lengviau. Nes vaiko reakcijos gali vėluoti 2-10 metų. Pvz. nuo to, kaip elgėtės kai jam buvo 3m, priklausys kaip jis elgsis kai jam bus 13 m.

Visada sakau, kad tėvystė yra darbas, o bet kuriam darbui reikia turėti išsimokslinimą. Ypač pačiam rimčiausiam, svarbiausiam mūsų gyvenimo darbui. Nes "atlyginimą" už šį darbą gausite visą gyvenimą. Siūlau eiti į kursus, skaityti knygas ir kaifuoti auginant vaiką, o ne žilti nuo to

Knygose surasite, kad Jūsų vaikas taip pasirinko gauti jūsų dėmesį, nes kitokio dėmesio negauna. Vežiojimas į būrelius, apipirkimas nuo galvos iki kojų, nusivedimas į kiną, kavinę nėra dėmesys. Tai narkotikas, padedantis vaikui užsimiršti, kad jo poreikis nėra patenkintas. Bet ar pastebėjote, kad praėjus dozės poveikiui vaikas vėl grįžta prie seno ir reikalauja dar didesnės dozės? Nes poreikis vis dar nepatenkintas. Vaikas sutinka gauti neigiamą dėmesį, kad tik tas dėmesys būtų. Neigiamas dėmesys geriau nei jokio dėmesio. Taisyti reikia ne šį elgesį, o visą situaciją namuose, atmosferą. Daug tėvų sako, aš turiu dirbti, neturiu kada domėtis tuo. Pažiūrėkime į vaiką kaip į gėlę - jai būtinas oras, vanduo, šviesa. Jūs neturite kada laistyti gėlės ir pykstate, kad ji jums bado akis savo bjauriu vaizdu ir pasiteisinate - taigi turi orą ir šviesą, auk sau, ko tu dar iš manęs nori ?? Vandens įpilti neturiu laiko.

Knygose surasite ką tėvams reikia daryti ir ko nedaryti. Nuo paprastų visiems žinomų dalykų (visada laikytis duoto žodžio savo vaikui, išskyrus pavienius atvejus, kai nuo jūsų nepriklauso pasikeitusios aplinkybės), iki niekad negirdėtų (leisti vaikui rodyti emocijas - pyktį, nusivylimą, pasipiktinimą jumis. Vaikas turi teisę turėti savo emocijas! O vat jas rodo jie taip, kaip nusižiūrėjo iš jūsų. Arba jų dar neišmokėte.).
Pavyzdys apie laikymąsi duoto žodžio. Kai vaikas iš patirties yra tikras, kad tėvai laikosi duoto žodžio, netgi tais atvejais, kai jie negali jo laikytis, jo reakcija nebus tokia audringa, kaip kad būtų, jei nesilaikytumėte nuolat. Nes vaikas jumis pasitiki, žino, kad gali pasitikėti. Žino, kad padarėte viską, kas nuo jūsų priklauso, kad išpildytumėte pažadą. Juk pažadų laužymas yra paties savęs negerbimas, jau nekalbant apie vaiko - mažo būsimo suaugusiojo - negerbimą.


Andro, norėčiau prieštarauti - galima rasti psichologų, kurie domisi naujais tyrimais, važinėja į mokymus ir moko tėvus naujų auklėjimo metodų, paremtų tyrimais. Vilniuje tokios įstaigos yra:

www.pozityvitevyste.lt


www.prieraisiojitevyste.lt
(pasidomėkite čia Pozityvaus auklėjimo kursais/seminarais)

www.psichoanalize.lt
(čia dirbantys psichologai yra Prisirišimo teorijos šalininkai, todėl ir pozytivaus auklėjimo, nes pastarasis kuria ryšį)


Beje, visapusiški vaikų psichikos tyrimai prasidėjo beveik iškart po II pasaulinio karo, tad žinių sukaupta tikrai nemažai, tik reikia norėti jas priimti. Perspausdinsiu jums savo vienos iš skaitomų knygų skyrių pavadinimus:

Padrąsinimas. Blogai besielgiantis vaikas yra sumenkintas vaikas, t.y. nebeturi drąsos bandyti dar kartą, ir padaryti gerai.
Klaidingi vaiko tikslai (vaikas nusistato, kad jo tikslas yra prisikakoti - tada gaus dėmesį, nes jis jau žino, kad visada atkreipsite dėmesį į tokį įvykį. O pvz. į tvarkingai padėtus batus neatkreipiate dėmesio, nes laikote, kad čia nieko ypatingo. Šiame skyriuje rasite dar daug daug visko).
Bausmė ir atpildas (kuris yra geriau? O galbūt abu blogi?)
Natūralių pasekmių panaudojimas
Loginių pasekmių naudojimas
Būkime tvirti, bet švelnūs
Rodykime vaikui pagarbą
Diekime pagarbą tvarkai
Diekime pagarbą kitų teisėms
Atsisakykime kritikos ir mažiau klyskime
Laikykimės rutinos (tvarkos)
Skirkime laiko mokymui
Skatinkime bendradarbiauti
Venkime skirti nepelnyto dėmesio (tinka jūsų atvejui)
Venkime kovoti dėl valdžios
Pasitraukime iš konflikto
Veiksmas, o ne žodžiai
Nevaikykime musių
Turėkime drąsos pasakyti "ne"
Venkime pirmojo impulso ir elkimės netikėtai
Susilaikykime nuo perdėtos globos
Skatinkime savarankiškumą
Užsiimkime savo reikalais
Reikalaukime retai ir protingai
Eikime iki galo ir būkime nuoseklūs
Visi vienoje valtyje
Įsiklausykime
Valdykime savo balsą
Mažinkime "blogus" įpročius
Linksminkimės kartu
Kalbėkime su jais, bet ne jiems
Šeimos taryba


Rudolf Dreikurs, Vicki Stolz "Laimingai vaikai. Iššūkis tėvams", 2012.