Ar turit kokios informacijos del robotu siurbliu suderinamumo su ijungta namie signalizacija? Ar nesuveiks judesio jutikliai?
Atsirado vel ikvepimas rasyti tai del pamatu pratesiu kokia yra mano nuomone:
POLIU dalis:
pirmiausiai greziniai grunto savybes nustatyti. Tas jau maciau yra padaryta.
Toliau asiu nuzymejimas. Jei yra noro tikrinti gali patikrinti kur yra suzymeti busimi poliai, nes kartais darant ne pagal projekta po to vedant komunikacija atsiranda problemos kad kasant pataikai i poliu nors brezinyje jo ten neturejo buti. Greziant reikia stebeti kad graztas lystu i zeme kiek imanoma vertikaliai. Pasidaryk "mierke" t.y liniuote is kokio gabaliuko medzio 2m, kad zinotum kiek isgrezia. Reikia stengtis kad neribyretu grunto daug i skyle, kazkiek pribyres, tas neisvengiama bet jei ten bus 20 cm grunto judinto tai jau negerai. Patartina ishsigrezti i prieki daugiau poliu ir tik tada uzhsakyti betona jei betonas buvo organizuojamas uzhsakovo. Kartais jei gruntas buna problemtasika betono siurblys turi jau stoveti vietoje, grezi ir ir karto uzpily, nes po 10 min poliu bus prisipildes iki puses vandens. Toliau, kai isgrezia, kad nestovetu darbininkai, viena sis ju turi pradeti deti karkasus. Dazniausiai ideda karkasa, perkisa skersai lenta ir jis pakimba ant jos. Kai taip suruosta viskas tada viskas vyksta pagal plana, niekam nereikia begioti, viskas savo vietose. Karkasai, uzmesti aki kad armatura tikrai pagal projekta, lankai kurie formuoja erdvini karkasa yra isdelioti reikiamu atstumu, jei kas 20 tai reiskia visur kas 20, daznai buna kad ties karkaso virsumi atstumai siek tiek sutankeja, del isalo zonos. Toliau lankai su pagrindine armatura surisami ar suvirinami. As kazkaip pries virinima nieko neturiu jei tai virinta kokia serfe, nes virina su pusautomaciu ir ta armatura praktiskai neperkaista. Bet cia tik mano nuomone. Toliau, kai betonuoja skyle karkasas turi buti savo projektineje vietoje, t.y turi buti islaikyti apsauginiai atstumai nuo grunto iki armaturos, nuo 2.5 iki 4 cm (priklauso nuo projekto). Gali buti taip kad greziant pataikysit i akmeni, ir isgresit tik puse poliaus ilgio, tai siulau pasitarti is anksto su konstruktoriumi ka reiks daryti tokiu atveju, bet siaip jei polius atsirems i akmeni tai bus tas pats kas atsirems i normalu grunta. Jei isheina galima grezti poliu salia, jei leidzia atstumai, nes tankiai poliu grezti vienas salia kito irgi negalima nes keiciasi prametrai laikomosios galios. Toliau del paaukstinimu, kurie padaromi kai gruntas buna zemiau, o polius turi iskilti virs grunto. Tas priklauso nuo rangovo pasiruosimo, AnaDeizy atveju tas nebuvo pasirusota, bet jie ta visa ispilde veliau, t.y pasidare viska cherez zhopu, rezultatas tas pats bet rangovui sanaudu papildomai buvo.
ROSTVERKO dalis:
jei klojiniai is lentu, pora valandu pries betonuojant reikia juos gerai sulaisyti, kad medis gautu dregmes, ir kad uzpylus betona kuo maziau pasisavintu tos dregmes is betono, kitu atveju greiteja betono kietejimas (jei univere pasakytumet betono dziuvimas, egzamino neislaikytumet iskarto

), greiciau pasisalina vanduo, prastesnes kokybes betonas. Laistyti kiek zinau reiktu kai temp virsyja +25, t.y reiktu tada vesinti betona. Kitas variantas yra betona uzdengti su plevele taip sumazinant dregmes isgarinima, arba kiti kai apstingsta betonas ant virsaus uzpila pjuvenu ir sulaisto, taip ilgiau sulaikomas dregmes pasisalinimas. Kai nusiniveliuojami auksciai (su nivelyru) ir atsaudomi kampai (su teodolitu dazniausiai) ir istampomi siulai, gali preliminariai patikrinti ar status kampai, pagal statuji trikampi ir pitagora: viena krastine 3 metrai, kita 4, tai izambine turi buti lygi 5 metrai, reiskia kampas bus 90 laipsniu, ta pati galima pasidaryti kai klojiniai jau sustatyti. Reiktu atkreipti demesi i klojiniu lyguma, kad nebutu jokiu pilvu, idubimu, taip pat klojiniai turi buti gerai isramstyti, kitu atveju tikrai turesit ishsiputimu ar idubimu rostverke, kas po to apsunkina siltintojams darba. Kai viskas isramstyta ir suvarzyta ta galima ptikrinti is akies, pridejus galva prie klojinio krasto ir ziurint per visa klojinio krastines ilgi. Taip pat galit pasitikrinti vis tai nusipjovus reikiamo ilgio pagaliuka, pvz 25 cm, idejus i kljiniu vidu ir visu perimetru apeiti klojinnius, jei pagaliukas stringa labai reiskias susiaurejimas, jei isplateja ir per daug laisvas, reiskias pilvas bus. Toliau armaturos karkasai: tikrinti ar teisingai padarytas armaturos persikeitimas dvieju karkasu sujungimo vietose, ten pagal armaturos diametrus man atrodos tas ilgis nusistato, bet mazdg apie 40 cm jei neklystu. Kampuose turi buti papildomai dedami armaturos lankstiniai , t.y sulenkta armatura pagal leidziama armaturai lenkimo kampa (priklauso nuo armaturos diametro), ir jei neklystu ilgis turi buti apie 1 m. vienos krastines,t.y visas strypas 2 m sulenktas 90 laipnsiu kampu, bet reik kaip sakiau atkreipti i lenkimo spinduli, jis negali buti visiskai status kampas. Kaip ir poliams, karkasu lankai (dazniausiai 6 mm ar 8 mm armatura) turi buti iselioti pagal projektinius atstumus, dazniausiai 15 ar 20 cm. Kai karkasai susideda i klojinius patikrinti apsauginius astumus tarp armaturos karkasu ir klojiniu apacios, sonu, dazniausiai 2.5 - 3 cm. Pilant betona ji reikia vibruoti. Vibravimas atliekamas pagal reikalavimus, bet mzdg apie 20 sek vienoje vietoje (dar istikruju priklauso nuo betonos slankumo klases), kas kiek vibruoti tiksliai neprisimenu, bet atrodos kas 30 cm. Pervibruoti nereikia, nes prasides betono sluoksniavimasis, t.y sunkesnes daleles prades eiti i apacia, lengvesnes i virsu, gausit nevienoda monolita. Taip pat padarius klojinius siuliau pasimatuoti atstumusu krastinius ar viskas tvarkoje.
Ir galiausiai pareikalaukit uzpildyti statybos darbu zurnalus, nes cia pasleptu darbu daug. Turi uzpildyti pasleptu darbu aktus, paruosti asiu nuzymejimo akta, pildyti kasdieniu darbu lapus, surasyti kokios buvo naudotos medziagos, nurodyti sertifikatu numerius ir t.t
Tai kolkas tiek. Kaip matote lengviau pasiimti atostogas ir paciam imti ir pasidaryti