Susipazinome internetu, atradau berods idealu zmogu... viskas rutuliojosi letai, nedrasiai, prisirutuliojo, kad esam kartu 3 metai. Mane pakerejo jo rupestingumas, pagarba moteriai, taktiskumas, kulturingumas... viso to pasigesdavau ankstesnese draugystese. uzkliuvo nedrasumas, labai letas santykiu augimas i draugyste.
per ta laika turedavome pykciu. Budavo, kad persekiodavo paranoja, jog jis nemyli manes, as jo neverta..nes ankstesni partneriai kazkokia tragedija kai pagalvoju...as labiau audringa, karstai reaguodavau i musu menkiausia pykti. Galiausiai apsislifavome, kartu apsigyvenome. stai cia prasideda svarbiausioji dalis.

Pykciu vivien iskildavo, kaip ir visose porose. Jam pyktis-didziausia tragedija, sako, kad lieka nuoskaudos ilgam.. Jis visuomet stengiasi su visais islikti taikus, nesivelti i jokius konfliktus. Is tikruju per tuos susipykimus kuo toliau tuo blogiau... jis vis labiau lepteli, kas jam nebudinga, as vis karsciau reaguoju... Pastarasis pyktis prasidejo, kad jis buvo nuejes velai miegoti, as atsikelus ryte suvokiau, kad sergu, liepe neiti i darba, po to paprasiau, kad padarytu sumustini, taciau parwiske, jog nespes. Isizeidziau, pradejau panikuoti, kad neslaugo kai sergu... sugadinau abiem diena. visvien padare ta sumustini ir isejo susiraukes. Po darbo buvau pikta, jis saltas, dar labiau susipykom, sumasciau iseiti bet kur, kad tik neklausyciau skaudziu pasiteisinimu, jog turwciau ji suprasti, kad galejau ir pati pasidaryt ta nelemta sumustini...
Susitaikem. Siandien abu turejom dirbti virsvalandzius. Taip dirbam kartu. taciau del ligos likau namie. Jis iseidamas i darba nedave buckio. mum tai ritualas.

Palinkejau sekmes darbe, pareiskiau nusivylusi, jog negavau buckio. Jo atsakymas buvo toks, kad stengiuosi ir vel susikti jo diena? Taip taip...butent toki atsakyma gavau. pabreziau dar labiau savo nepasitenkinima, o jis atreze, jog buvo pusiau miegantis ir vietoj paguodos susilaukia is manes antpuolio... paklausiau, o kur paguoda man? Guliu lovoje serganti or negaliu buckio gauti? Jo atsakymas buvo Eik sikt.

Kas cia per velnias? Kur dingo pagarba? Blogiausia tai, kad isiaudrinusi ir apimta pykcio atreziau, kad tuoj as kaip paeisiu...pats ir eik, kai grisi susirink daiktus ir eik! Atsakymas:"kaip nori".

Toliau jau nieko nebeatsakiau. Nezinau ka daryt. Turint omenyje jo principus gali is tikruju susirinkt daiktus ir iseiti. As pati matau, kad mes abu pasikeite. tokiu dalyku nebudavo... Jis labai nuostabus zmogus, niekuomet nerekia, negeria, pas kitas neina ir net i ta pacia puse neziuri...taciau kur jo pagarba dingsta? Kultura? Zinau esu ir pati kalta, taciau ar imanoma viska istaisyti? Kas jei is tiesu iseis. pergyvenu, nes jam dabar sunku darbe nemiegojus ir dar varomam is namu, taciau negi pulsiu atsiprasinet, kai pati jauciuosi izeista? Patarkit ka nors prasau.