Prasau patarimo!

Sveikos. Taip jau kartais nutinka, kad reikia patarimo. Nemiegu nuo 5 ryto ir suku galva kaip isspresti santykiu krize.
Susipazinome internetu, atradau berods idealu zmogu... viskas rutuliojosi letai, nedrasiai, prisirutuliojo, kad esam kartu 3 metai. Mane pakerejo jo rupestingumas, pagarba moteriai, taktiskumas, kulturingumas... viso to pasigesdavau ankstesnese draugystese. uzkliuvo nedrasumas, labai letas santykiu augimas i draugyste.
per ta laika turedavome pykciu. Budavo, kad persekiodavo paranoja, jog jis nemyli manes, as jo neverta..nes ankstesni partneriai kazkokia tragedija kai pagalvoju...as labiau audringa, karstai reaguodavau i musu menkiausia pykti. Galiausiai apsislifavome, kartu apsigyvenome. stai cia prasideda svarbiausioji dalis.
Pykciu vivien iskildavo, kaip ir visose porose. Jam pyktis-didziausia tragedija, sako, kad lieka nuoskaudos ilgam.. Jis visuomet stengiasi su visais islikti taikus, nesivelti i jokius konfliktus. Is tikruju per tuos susipykimus kuo toliau tuo blogiau... jis vis labiau lepteli, kas jam nebudinga, as vis karsciau reaguoju... Pastarasis pyktis prasidejo, kad jis buvo nuejes velai miegoti, as atsikelus ryte suvokiau, kad sergu, liepe neiti i darba, po to paprasiau, kad padarytu sumustini, taciau parwiske, jog nespes. Isizeidziau, pradejau panikuoti, kad neslaugo kai sergu... sugadinau abiem diena. visvien padare ta sumustini ir isejo susiraukes. Po darbo buvau pikta, jis saltas, dar labiau susipykom, sumasciau iseiti bet kur, kad tik neklausyciau skaudziu pasiteisinimu, jog turwciau ji suprasti, kad galejau ir pati pasidaryt ta nelemta sumustini...
Susitaikem. Siandien abu turejom dirbti virsvalandzius. Taip dirbam kartu. taciau del ligos likau namie. Jis iseidamas i darba nedave buckio. mum tai ritualas. Likau suirzusi ir prisigalvojau, jog atsales... Toliau viskas vyko sms susirasinejimu.
Palinkejau sekmes darbe, pareiskiau nusivylusi, jog negavau buckio. Jo atsakymas buvo toks, kad stengiuosi ir vel susikti jo diena? Taip taip...butent toki atsakyma gavau. pabreziau dar labiau savo nepasitenkinima, o jis atreze, jog buvo pusiau miegantis ir vietoj paguodos susilaukia is manes antpuolio... paklausiau, o kur paguoda man? Guliu lovoje serganti or negaliu buckio gauti? Jo atsakymas buvo Eik sikt.
Kas cia per velnias? Kur dingo pagarba? Blogiausia tai, kad isiaudrinusi ir apimta pykcio atreziau, kad tuoj as kaip paeisiu...pats ir eik, kai grisi susirink daiktus ir eik! Atsakymas:"kaip nori".
Toliau jau nieko nebeatsakiau. Nezinau ka daryt. Turint omenyje jo principus gali is tikruju susirinkt daiktus ir iseiti. As pati matau, kad mes abu pasikeite. tokiu dalyku nebudavo... Jis labai nuostabus zmogus, niekuomet nerekia, negeria, pas kitas neina ir net i ta pacia puse neziuri...taciau kur jo pagarba dingsta? Kultura? Zinau esu ir pati kalta, taciau ar imanoma viska istaisyti? Kas jei is tiesu iseis. pergyvenu, nes jam dabar sunku darbe nemiegojus ir dar varomam is namu, taciau negi pulsiu atsiprasinet, kai pati jauciuosi izeista? Patarkit ka nors prasau.

Man toks įspūdis susidarė, kad jūs labai mėgstate viską kontroliuoti ir nežinote, kaip elgtis, kai viskas vyksta "ne pagal jus" arba "ne kaip įprasta".

Is dalies esate teisi... Kai vyksta kazkas kitaip, iskart man rodosi "netaip"... Prisigalvoju, kad nebemyli ar kas cia darosi... Bet kokiu atveju pagarba juk turi islikti, negalima sneketi ka nori ir kur nori su mylimu zmogumi.

Matote, tokiais pareiškimais kaip "susirink daiktus ir eik" svaidytis nereikėtų, nes kada nors taip tikrai gali ir nutikti. Kur dingo pagarba? Ją tokiu elgesiu labai lengvai galite užmušti. Kaip tai susigrąžinti? Kai kada kelio atgal ir nebebūna, bet savo elgesį keisti reikėtų tikrai. "Eik šikt" dar tikrai nėra baisiausias pasiuntimas, vadinasi, dar galima situaciją išgelbėti. Aš įsivaizduoju, kad esate toks emocinis vampyras, dėl menkiausių dalykų padarantis dramblį ir jus reikia pakęsti, kol tai praplaukia. Reikia visada nuspėti, kaip elgtis, kad jums tai patiktų, nes už klaidos kainuoja laaaabai daug nervų.Sakau taip, nes pati gyvenau su panašia persona ir po tokių pasiginčijimų, vis per aplink reiškiamų pastabų pas mane viduje atrodydavo kaip prišikta. Svajojau apie dieną, kai man nereikės su tuo žmogumi gyventi ir ta diena atėjo.
Reikia išmokti pakantumo. Nereikia tikėtis, kad kitas žmogus visada elgsis tik taip, kaip jūs norėtumėte. Pagalvokite, už ką buvo baudžiamas jūsų mylimas žmogus, kaip atrodo jūsų konfliktas iš šono: "vieną dieną jis man neužtepė sumuštinio. Koks niekšas. Bet kitą dieną buvo dar blogiau - negavau bučkio". Atleiskite, bet konfliktų priežastys tikrai atrodo gana niekingai, gyvenime būna ir didesnių problemų. Pagalvokite apie gyvenimo trapumą, apie laiko su mylimu žmogumi brangumą ir kaip jūs jį leidžiate.

Man susidare toks ispudis , kad esate irzli, priekabi ir isteriska, laikui begant jusu draugas, kuris tokiu savybiu is pradziu neturejo, perima jusu taisykles bendravime ir atsako jums tuo paciu.
Tai ko jus tada norite?
Liaudies ismintis sako "kaip sauksi, taip atsilieps"
Atleiskite bet del sumustinio ar buckio pyktis... Tvarkykite savo mastyma ir prioritetus. O isvedzioti visada galima, kad negerbia, kad neslaugo, kad jam nerupi jusu jausmai, jusu sveikata ir tt... bet tai ir liks tik isvedziojimai ir proto zaidimas. Tai nera realybe, tai yra tai, kad jus raizgote savo minciu chaose.
Tai tiek is sono...

Is jusu pasakojimo man panasu, kad esat megeja is muses padaryt drambli. Ar tikrai verta taip jautriai reaguot i smulkmenas? Norit tobulu santykiu, taciau ar pati visuomet esat ideali? Gal but paciai vertetu pasimokyt tolerancijos ir nustot kontroliuot artimus zmones?

Pagarba neturi būti iš niekur, ją reikia užsitarnauti. O savo elgesiu jūs ją kaip tik žudote.

Man taip pat užkliuvo ir sumuštinis, ir bučkio nedavimas. Tai tikrai nėra blogiausi dalykai gyvenime, tik per įsiūtį pamirštate, kaip reikia žiūrėti pro pirštus.
Panašu, kad esate nemaža savanaudė - vis aš, aš, o kaip gi aš. Santykiuose esame 'mes' ir to nevalia pamiršti. Jei savo išsišokimais ir grubiu elgesiu vis atstumiate draugą, tai neverkšlenkite po to. Kitaip tariant - gaunate tą, ko prisiprašėte.

nesąmonė tai dbr visi vyrai turi manęs negerbt jei aš neužsitarnavau jų pagarbos? kas čia per briedas??

Autorei: na taip, sumuštinį sergančiai galėjo ir padaryti, bet isterikuoti dėl to tikrai neverta. Kada nors jis išeis pas tokią, kuri neisterikuos. Jei jis toks puikus, tai gal problema pas merginą?

Autore, pati giriate savo draugą, kad jis labai geras vyras, nerėkia, negeria, pas mergas nevaikšto. Bet jūs pati jį keičiate. Tokiu elgesiu: nesivaldymu, užgaidomis, karštakošiškumu jūs pati jo negerbiate. Manote, jūs viena norite būti gerbiama? Jis irgi, bet kai tik priekaištus dėl smulkmenų iš jūsų girdi, kaip jam jaustis? Mylimam, gerbiamam??? Mat sumuštinio nepadarė. Aišku, būtų buvę miela, bet jeigu nespėja, tai deja. Bučkio nedavė ..irgi nėra miela, bet reikia ir jūsų draugą suprasti: kai sieloje nemiela, kai jis su jumis negerai jaučiasi, kaip jam dar nuoširdžiai bučkius dalinti?
Aš labai gerai suprantu ir jus, nes pati esu labai karštakošiško charakterio, ir man visa tai reikėjo išmokti. Išmokti susivaldyti ir dėl tokių smulkmenų dramos nedaryti, o tada ir jūsų brangusis gerai jausis santykiuose, ir gal net neprašomas jums pusryčius į lovą atneš

Neturėjau omeny pagarbos apskritai, kalbėjau apie pagarbą tarpusavy santykiuose. Nereikia kabinėtis prie žodžių.

Viskuo sutinku su Fungu.

O kur pagarba jam ??? Jus norite, kad jis butu jums kaip mazgote kokia... Padarote konfliktine situacija is betkokios nesamones ir tai tesiate kol pati jau nebezinote nuo kas prasidejo Jei jau pasakete, kad isseitu tai ir paleiskite, jei nenorite, kad iseitu taip taip ir sakykite.
O kai buni darbe ir dar kazkas pastoviai sms ar kitaip erzina tai as ne tik sikt pasiusciau
Nedave buckio ? O jus kada pati bucki davete ? O ar ta pati sumustini i lova atnesete ??? Liga dangstytis nereikia, juk ne komoj gulit

oi... autore - siulyciau paziuret i viska taip, kaip is tikruju yra, o ne taip, kaip norite viska matyti. nes is tikruju - tai jis yra normalus normaliai besielgiantis vyras. siaip pvz net ir as uzpykciau ( o as moteris), jei man mano vyras atsiustu SMS i darba ( ypac jei darbe yra darbo, kaip... panasu... siuo atveju yra - nes jusu brangiausias tikriausiai turi dirbti ir uz jus, juk kazkas turi atidirbti uz serganti darbuotoja)- o kodel tu man si ryta iseidama i darba nedavei buckio?! ir tikrai isivaizduoju save atsakancia tuo momentu "eik sh...". su tokiais klausimais ir issidirbinejimais.. ir jei ryte nera laiko - nu jetus... nu nesutepsiu as to sumustinio... is lovos pasikelt gali, sumustini susitept gali... nereik taip visko sureiksmint ir isfilosofuot.
zodziu - pirma linkiu kuo greiciau pasveikt. sveika galva situacija turetu atrodyt "blaiviau". antra - brangiausiam parejus namo vietoj bambejimo ir priekaistu - apsikabint ji, pabuciuot... pasakyt, koks jis tau brangus... ir tiek. gyvent toliau. ir neprikaisiot milijona kartu - o tu man tada kai as sirgau sumistini atbulom rankom darei!!! bo sitaip uzmust santykius garantija 100%.
beje, man vis kirba mintis, kad autore sitaip jauciasi todel, kad santykiai neiforminti oficialiai ( ar klystu? ). todel siulyciau pakalbeti apie rimtus isipareigojimus ( t.y. santuoka). gal tada baisis paranojos - kad nebemyli, kad nesirupina?...