QUOTE(Ragany @ 2012 08 06, 23:37)
Aš neturiu daug draugų,vos keli, ant vienos rankos pirštų suskaičiuojami

pati dirbau iki 22 valandos, tai kas beis, o ryt vėl man į darbą, susitiksiu su tais keliais per išeigines.. Vyras savaitei išmynė, bišk supykau, nes galėjo ryt būt namie, bet nebus. Tai tą tikrąją dieną švenčiu viena, už mus visas, kad pasisektų
Pakšt, o remontui LP tai čia jau kaip ir reiktų? Įtaria kažką? Man tai baisios tos operacijos visos..
Tai tada linksmai jums atsvesti per iseigines.

Geru draugu nebuna daug, taigi ant vienos rankos pirstu skaicius yra geras rezultatas.

Man isviso si met del plauciu uzdiegimo nepaviko atsvesti gymtadienio, arbata ir tortas, tik liko buratino sampana nupirkti.
O linksmiausia istorija gymtadienio NEsventimo buvo irgi man per jubilieju - 20'meti. Kazkaip dienos susiliejo, pamirsau autobuse (Klaipedoj) rankinuka, su telefonu ir pinigine. Po keliu dienu sugalvuojau pas tevus nuvaziot, siurpriza padaryt, tolimas kelias, i kita LT puse. Jau vaziojant nuo Vilniaus autobuse pamaciau sena drauge. Uzsikalbejom. Paskuj ji i mane paziurejo ir pasake: Pala, vos nepamirsau, su Gimtadieniu tave! Buvo minutes tila, nieko nesupratau, nes maniau jis bus rytoj. Paprasiau jos telefono tevams paskambinti (nes savaji palikau autobuse), tevai svente mano jubileju su draugais (o tai jau buvo 8 vakaro). Taigi atvaziavau 10, isgeriau vino taure, pasijuokem is manes ir nuejau miegoti, nes buvau pavargusi nuo keliones. Toks buvo mano jubilejus. Niekada nepamirsiu kad apie ji pamirsau.