Atitempsiu postą iš uždarytos temos, šiuo atveju visai pritariu anksčiau išsakytai minčiai, kad meiluže būti geriau (patogiau) nei žmona
QUOTE(Terezza @ 2012 07 19, 14:41)
O tai negi jis tikėjosi, kad pietūs pasigamina, grindys išsiplauna burtų lazdele pamojus? Jo gyvenime nelabai kas pasikeitė - iš po mamos sparnelio pas žmoną. O va jos pasaulis apsivertė aukštyn kojom. Ne tik kad tas pačias 8h turi atidirbti, bet dar ir po darbo, kai vyrui metas ilsėtis, aria antrą pamainą namie. Para ne guminė, laiko nebeužtenka ir manikiūrams, soliariumas, sporto klubams, ir trijų patiekalų vakarienei išblizdintuose namuose. O kol patalynė iškrakmolinama ir išlyginama, nebelieka jėgų net ir nusipraust.
Žinoma, pačios kaltos, kad taip įsikinko, bet čia jau kita tema.
"Moteris guodžiasi draugei:
-Kaip man įtikinti vyrą, kad aš už jo ištekėjau, o ne jį įsivaikinau?"
Manau pagrindinė problema, o gal ir visų kitų problemų priežastis, kad moteris po vedybų atlieka žmonos ir mamos funkcijas, o va vyrams truputį sudėtingiau, jiems labai sunku suderinti "noriu" ir "reikia". Iš pradžių viskas nauja ir įdomu, vėliau, atsiranda vaikai ir su jais susiję kadieniai iššūkiai, romantikos nebelieka, buitis atsibosta, jie pavargsta nuo kasdienybės, tada ir užeina polėkis kur nors ištrūkti, iš pradžių į barą alaus su draugais, po to atsipalaidavimui to ir nebeužtenka, tada kyla noras ganytis po svetimas pievas, nes nuosavos jau išbraidytos, tskant eksperimentuoja jie, kiekvienas pagal savo galimybes, dažnai net nenumatydami pasekmių. Meilužės nebūtinai k..., p..., ž...., sanitarės ar kokios ten visokios, būna gi ir labai nelaimingų moterų, su dėmesio trūkumo sindromu, o čia va atskrenda toks paukštelis, pradeda čiulbėti ir susisuka galvėlė, o susisukusioj galvelėj gimusios fantazijos nuneša toli į svajonių šalį "ilgai ir laimingai". Neteisinu meilužių, tiesiog jeigu jos nesivadovauja išskaičiavimu, manau paprasčiausiai tiki happy endu ir tiek.