Knygų skaitytojų klubas, 81 tema

Keliu žinutę į vakaro prieblandą ir klausiu kauniečių: tai kada susitinkam?
Man parankiau šeštadienį, nes sekmadieniais tėvus lankau. O tėvai - šventas reikalas

Man labiausiai tiktų šeštadienis, kovo 10 d, 14 val.

Na, tada aš ir turėsiu omeny, nors MB gimtadienis per šventinę dieną, tai nežinau, ar nebus šeštadienį.

man taip pat geriau 6dienis, ir kuo anksciau diena tuo geriau, nes vakare sunku i savo kaimuka parvaziuot...

keletas perskaitytu knygu:
E.Donoghue „Kambarys“ – patiko. Mano manymu, labai taikliai pasirinktas pasakotojas – kambaryje įkalintos moters vaikas, dėl ko knyga nėra tokia tamsi ir niūri, kokia galėtų būti. Įdomi detalė, kad visi daiktai kambaryje vadinami iš didžiosios raidės. Gal dėlto, kad motinos ir vaiko pasaulėlyje jie vieninteliai tokie? priešprieša tarp motinos ir vaiko pasaulėžiūrų: vaikui Kambarys yra saugi ir pažįstama erdvė, motinai – įkalinimo vieta, svetima ir bauginanti. Vienintelė motinos viltis – vaikas.

V.Myron „Devyni katino Diujo gyvenimai“ – neturėjo šansų nepatikti - dėl mano silpnybės katėms. Rekomenduoju, kai šalta, o ant kelių susitaiso švelnus kailio ir pūkų kamuolys, mėginantis savo pūkais „apšiltinti“ savo žmogaus rūbus.

U.Eco „Sukurti priešą" – įdomi ir pasitempti verčianti knyga. Vienos esė patiko labiau, kitos mažiau, bet visumoj įspūdis geras. Keletoj vietų tiesiog žvengiau, kaip pvz, apie tariamas geografijas, o konkrečiau apie žemėlapius viduramžiais, kurie buvo grynai indikatyvūs, ir iš kurių buvo aišku, kad „norėdamas patekti iš Romos į Izraelį, eik į pietus ir pakeliui klausk kelio“ patiko esė apie relikvijas, saugomas įvairiose bažnyčiose, vienuolynuose; apie sąrašų skaitymą
Nepatiko skyrelis apie Hugo, netyčia perskaičiau labai išsamų siužetą knygos, kurią ruošiausi perskaityti – „Žmogus, kuris juokiasi“, mat nesitikėjau tokio atviravimo. O pradėjus skaityti, kažkaip nei šis, nei tas numesti nebaigus, nes juk įdomiai rašo.

M.Fredriksson „Ana, Hana ir Johana“ – tiesiog puiki. Labai patiko. tokia "mano" knyga. Tai saga apie stiprias vienos šeimos kelių kartų moteris, jų likimus, besikeičiančias ekonomines, socialines, seksualines sąlygas. Dėmesys skiriamas moterų galimybėms keičiantis laikmečiui, papročiams, ėjimas nuo kaimo iki didmiesčio. Vyrai lieka antram plane, kaip dekoracijos, jie svarbūs tik tiek, kiek įtakoja moterų gyvenimus. Knygoje keliami klausimai, kokia yra moters dalia, koks jos vaidmuo šeimoje, koks santykis su vyru, vaikais. Labai moteriška knyga, labai žemiška ir realistiška, gyvenimiška. Įtraukė taip, kad perskaičiau vienu prisėdimu.

Sveikos visos,
Va, būtent taip. Aš pati einu į "Vagos", "Versmės" ir buvusį Centrinį (dabar "Vagos" bei "Gedimino9 "Vagos") knygynus. Į "Pegasus" pakankamai retai, nebent reikia "Alma littera" knygų.




Oj, šita gera knyga. Nuostabi šeimos saga, (panašaus stiliaus yra K. Unsedt "Kristina Lavransdater" tik yra toks nemažas skirtumas. t.y. apimtys ir labai skirtingas laikmetis). Bet skaityti tiek vieną, tiek kitą labai įdomu.

Beveik vienu metu baigiau J.P. Sartre "Brandos amžių" ir J. Barth "Kelio pabaiga". Visiškai atsitiktinai perskaičiau be galo panašias knygas. Gal tik "Kelio pabaiga" vos vos įdomesnė Abiejų herojai ekscentriški egoistai (Barth viską tirštindamas, herojui pripaišo ir atitinkamą diagnozę), moterims nutinka tas pats, tik B. besižavėdamas Sartru, pastarąjį perrašo jau viską tirštindamas iki tragedijos, nebereikalaujančios tęstinumo.

Skaitau P. James ,,Miręs gyventi" ir negaliu suprasti, kaip gali detektyvą padėti į šalį ir porą dienų prie jo neprisiliesti Atrodo, detektyvas ar trileris (dar neišsiryškinau) parašytas pagal visas nerašytas taisykles: jaunos moters nužudymas, kažkur slankiojantis su gobtuvu žudikas, tyrėjas su savo gyvenimo istorija...., o nesiskaito, ir viskas. Kažkada jo ,,Klastą ir viltį" buvau suvarčius į šuns miltus, bet tada bent žinojau, už ką. Jaučiu, teks įjungti perspėjimą ,,ignoruoti šio rašytojo knygas". Turbūt nebeskaitysiu...
Peržiūrėjau anksčiau jūsų pateiktus geriausių knygų sąrašus. Ir ką Pusę esu skaičius. Gal ir daugiau. Bet paskui pradėjau save tikrinti... Tarkim, kokį ,,Don Kichotą" esu skaičius, žinau, kas ten vyksta, žinau, ką norėjo pasakyti ir pan., bet ar tikrai atsisėdau ir viską iš eilės perskaičiau? Labai abejoju. Šiek tiek studijuodama, šiek tiek dirbdama, taigi ne savo malonumui. Greičiausiai reikėtų skaičiuoti tik perskaitytas, prisimenamas knygas. Bet tada sąrašas gerokai sutrumpėtų...

jei skaiciau tik istraukas, tai knygos ir nelaikau perskaityta, o jei nuo pradziu iki galo, tai kaip ir perskaityta Galiu autoriaus ir pavadinimo nebezinoti, bet ispudis tai juk lieka, net ir po 20 metu. Lengvu knygu isviso nebeprisimenu, tai kaip ir neskaiciau

Dabar turiu dvi naujienas: vieną gerą, kitą dar geresnę.

Geroji: perskaičiau "Į švyturį". Jaučiuosi galų gale "susidraugavus" su Virginija Woolf. Kiek anksčiau skaičiau, nesakyčiau, kad buvo neįdomu, tiesiog nevežė. O čia personažų minčių srautas, sudėtingų santykių analizė, lėtas personažų atsivėrimas pasirodė labai priimtinas, sukėlė neapčiuopiamą nostalgiją ir gyvenimo trapumo jausmą.

Dar geresnė: parymojau knygyne ir paskaitinėjau "Aš karalienė" sutaupiau savo ir, tikiuosi, jūsų pinigų . Tokį "š" seniai uosčiau: stilius lėkštas, sakinio konstrukcija primityvi, vertimas prastas. Pirkti būtų verta nebent savigynai kaip plytos pakaitalą. Visiška MMM pagal Darių Pocevičių.

Ir dar viena asmeniška "sėkmė": galų gale atradau "Pegaso" dovanų kortelių keitimo objektą: http://www.tytoalba....n...iew&id=1058

O, net nemačiau, kad tokia yra. Turėtų būti super. Ne veltui per jo paskaitas būdavo sausakimšos auditorijos - net ir tada, kai paskaitų lankymas VDU būdavo laisvas

Taigi, kartais naudinga "stumt" laiką knygyne. Slankiojau palei lentynas ir labai atidžiai ieškojau, už ko akis užkliūtų. Kai grožinė literatūra nuvylė, nuslinkau prie visokių pažintinių ir filosofinių.

Laikau save "prie folkloro", o, bet, tačiau... lietuvių mitologiją išmanau net mažiau nei graikų. Puiki proga pildyt spragas.

Lauksiu atsiliepimų Nes per Beresnevičiaus paskaitas apie daugelį dalykų, kurie iš mokyklos kurso atrodė paprasti ir aiškūs, nuomonė pasikeitė 180 laipsnių