
Brūkšniuk, gražaus gimtadienio

Derlingas spalis knygiu gimtadieniais
Bruksniuk, su tavo svente!


Brūkšniuk, su Gimtadieniu!
Renkamės Da Vinci Bar 14 val. http://www.facebook....521?sk=page_map įėjimas iš Naugardo gatvės.
Jei reikia, smulkiau a.ž.

QUOTE(martux @ 2012 10 05, 10:10)
Taip! Kodas raudonas! Renkamės Da Vinci Bar 14 val. http://www.facebook....521?sk=page_map įėjimas iš Naugardo gatvės.
QUOTE(nihilistė @ 2012 10 05, 11:19)
Aš važiuoju. 

Brūkšniuk, su gimtadieniu

Papildyta:
Jau turbūt pastebėjot, bet vis tiek paminėsiu.
Savo internetines parduotuves atsidarė Tyto alba ir Pegasas:
http://www.tytoalba.lt/lt/
Visai prigriebčiau D. Kazragytės naująją knygą. Kaunietės, jeigu kuri nors sakysitės, nepamirškit ir manęs.
http://www.pegasas.lt/index.php?

Papildyta:
Jau turbūt pastebėjot, bet vis tiek paminėsiu.
Savo internetines parduotuves atsidarė Tyto alba ir Pegasas:
http://www.tytoalba.lt/lt/
Visai prigriebčiau D. Kazragytės naująją knygą. Kaunietės, jeigu kuri nors sakysitės, nepamirškit ir manęs.

http://www.pegasas.lt/index.php?
Ačiū visoms už sveikinimus
nors oras ir lietingas, bet gerai, kad neatėjau - užtat namie atsirado dar vienas svarbus asmuo
vardu Vanilė

nors oras ir lietingas, bet gerai, kad neatėjau - užtat namie atsirado dar vienas svarbus asmuo


Brūkšniuk, sveikinu! Su Gimtadieniu ir su Vanile! Linkiu, kad užaugtų ir kvepėtų.

Aciu visoms uz susitikima 

Buvo malonu susipažinti realiai.

QUOTE(klopedija @ 2012 10 06, 18:28)

ji juoda, trumpakailė, nedidelės, plonos uodegos, kaip vanilės ankštis. Pusiau spanielė, pusiau taksė - spėju jau sutiko gyventi pas mus, nes labai mielai lipa ant sofos


iš penktos kojos pasiėmėm

QUOTE(nihilistė @ 2012 10 06, 18:59)
malonu buvo susipažinti

Po susitikimo dar užsukau į knygyną ("Tūkstantis ir viena knyga"), pagaliau radau Navako ir Žilionytės "Visi laiškai - žirafos" (nei Pegasuose, nei Vagos knygynuose jos nepavykdavo rasti) ir dar prigriebiau Gendručio Morkūno "Švęsti kosmose ir tvarte".
Sveikinu Brūkšniuką su švente, o labiausia, kaip supratau, su dovana
Pagalvojau, kad reikia vėl duoti ataskaitą, nes senokai ir pati berašiau, ir kitų beskaičiau. Pradėsiu nuo vėliausiai perskaitytų.
V. Šiškin ,,Laiškų knyga" - turbūt viena gražiausių kada nors skaitytų knygų. Atrodo, nieko naujo - meilė, karas, mirtis, vienatvė, bet taip apie tai tiksliai ir jausmingai retai kam išeina. Esu įsitikinus, kad kiekvienas ras kažką pažįstamo, išgyvento. Labai rekomenduoju. Nors pačiai sunkokai skaitėsi emociškai. Kurį laiką net nenorėjau imti į rankas ir šiaip nebuvo taip, kad puldavau, sunkiai atsiversdavau, bet sunkiai ir užversdavau. Gal čia tik aš tokia skysta... Bet knyga tikrai labai gera.
F. Forsyth ,,Afganas" pradėjau skaityti tik netyčia anotacijoje pamačius, kad tai ,,Šakalo dienos" autorius. Nelabai mėgstu politinius trilerius, nes man amžinai pritrūksta žinių, viskas atrodo iš piršto laužta, pasaulis valdomas idiotų ir t.t. Bet knygą perskaičiau smagiai. Na, viskas buvo aišku. Sužinojau ir apie talibano atėjimo aplinkybes, ir terorizmo ištakas, ir žvalgybos galimybes, ir dar šį tą. Visa bėda, terorizmo priežastys taip ir liko nesuprastos. Bijau, kad to ir neįmanoma paaiškinti. Daugiau toje knygoje nelabai kas gero ir buvo - įprastas siužetas, patriotizmo prieskonis.
H. Jocobson ,,Finklerio klausimą" pradėjus skaityti pamaniau: intelektualu, sąmojinga, bus įdomu. Nežinau kodėl, bet man žydų tauta tarsi apsiausta paslapties skraiste. Nuoširdžiai gerbiu šią tautą, nors šalia tos pagarbos eina ir smalsumas, ir keistas nejaukumas - kažkokie nepaaiškinami jausmai. Gal dėl to, kad nepažįstu nė vieno žydo. Panašų jausmą išgyvena ir pagrindinis veikėjas, nors jis apsuptas žydų, pats nori juo tapti. Taigi kurį laiką buvo smagu, bet vėliau nusibodo. Tik supratau, kad visi mano pseudoklausimai jau iškyla ir patiems žydams, neberandantiems savo tapatybės. Gal ir gera knyga, bet galėtų būti ir šiek tiek įdomesnė.
T. Parson ,,Mūsų istoriją" tiesiog perverčiau dėl pažįstamų grupių pavadinimo. Be jaunų muzikinio laikraščio žurnalistų paskutinio pasispardymo prieš būtinybę suaugti nieko ten daugiau gero lyg ir nebuvo...
H. Wassmo ,,Šimto metų istorija" patiko, kaip ir visos jos knygos. Pedofilijos tema ryškiai padažnėjo jos knygose, net pamaniau, ar nepražiopsojau kokio viešo prisipažinimo. Šįkart pasirodė labai autobiografiškai. Keista, bet nebežinau, ką čia daugiau parašyti...
A. Marininos ,,Tas, kuris žino" patiko pirma dalis, priminė ,,Maskva netiki ašaromis" pradžią. Komunalkė su specifiniais santykiais, šeimų istorijos - lengvai skaitėsi. Antra dalis jau nebetokia. Atvirai pasakius, net nebeprisimenu.
L. Kepler ,,Hipnotizuotojas" lyg ir turėjo tapti smagiu savaitgalio pasiskaitinėjimu, bet... gal aš jau išlepinta tų trilerių, nieko ypatinga neradau. Perskaičiau, bet tikrai vienas iš daugelio.
G. Radvilačiūtės ,,Šiąnakt miegosiu prie sienos" iškėlė daug klausimų apie ese žanrą. Deja, šiąnakt jų nebekelsiu, nes reikia miegoti, gal net prie sienos. Kai kas patiko, kai kas tik šiaip sau, bet man kartais nejauku skaityti ir nelabai susigaudau, kur čia autorė, kur išmonė, nors suprantu, kad ese ne tai svarbu.
Jėzau, ir kada aš tiek perskaičiau, juk amžinai neturiu laiko
Negi aš viena tokia skaitovė? Kur kitų ataskaitos?

Pagalvojau, kad reikia vėl duoti ataskaitą, nes senokai ir pati berašiau, ir kitų beskaičiau. Pradėsiu nuo vėliausiai perskaitytų.
V. Šiškin ,,Laiškų knyga" - turbūt viena gražiausių kada nors skaitytų knygų. Atrodo, nieko naujo - meilė, karas, mirtis, vienatvė, bet taip apie tai tiksliai ir jausmingai retai kam išeina. Esu įsitikinus, kad kiekvienas ras kažką pažįstamo, išgyvento. Labai rekomenduoju. Nors pačiai sunkokai skaitėsi emociškai. Kurį laiką net nenorėjau imti į rankas ir šiaip nebuvo taip, kad puldavau, sunkiai atsiversdavau, bet sunkiai ir užversdavau. Gal čia tik aš tokia skysta... Bet knyga tikrai labai gera.
F. Forsyth ,,Afganas" pradėjau skaityti tik netyčia anotacijoje pamačius, kad tai ,,Šakalo dienos" autorius. Nelabai mėgstu politinius trilerius, nes man amžinai pritrūksta žinių, viskas atrodo iš piršto laužta, pasaulis valdomas idiotų ir t.t. Bet knygą perskaičiau smagiai. Na, viskas buvo aišku. Sužinojau ir apie talibano atėjimo aplinkybes, ir terorizmo ištakas, ir žvalgybos galimybes, ir dar šį tą. Visa bėda, terorizmo priežastys taip ir liko nesuprastos. Bijau, kad to ir neįmanoma paaiškinti. Daugiau toje knygoje nelabai kas gero ir buvo - įprastas siužetas, patriotizmo prieskonis.
H. Jocobson ,,Finklerio klausimą" pradėjus skaityti pamaniau: intelektualu, sąmojinga, bus įdomu. Nežinau kodėl, bet man žydų tauta tarsi apsiausta paslapties skraiste. Nuoširdžiai gerbiu šią tautą, nors šalia tos pagarbos eina ir smalsumas, ir keistas nejaukumas - kažkokie nepaaiškinami jausmai. Gal dėl to, kad nepažįstu nė vieno žydo. Panašų jausmą išgyvena ir pagrindinis veikėjas, nors jis apsuptas žydų, pats nori juo tapti. Taigi kurį laiką buvo smagu, bet vėliau nusibodo. Tik supratau, kad visi mano pseudoklausimai jau iškyla ir patiems žydams, neberandantiems savo tapatybės. Gal ir gera knyga, bet galėtų būti ir šiek tiek įdomesnė.
T. Parson ,,Mūsų istoriją" tiesiog perverčiau dėl pažįstamų grupių pavadinimo. Be jaunų muzikinio laikraščio žurnalistų paskutinio pasispardymo prieš būtinybę suaugti nieko ten daugiau gero lyg ir nebuvo...
H. Wassmo ,,Šimto metų istorija" patiko, kaip ir visos jos knygos. Pedofilijos tema ryškiai padažnėjo jos knygose, net pamaniau, ar nepražiopsojau kokio viešo prisipažinimo. Šįkart pasirodė labai autobiografiškai. Keista, bet nebežinau, ką čia daugiau parašyti...
A. Marininos ,,Tas, kuris žino" patiko pirma dalis, priminė ,,Maskva netiki ašaromis" pradžią. Komunalkė su specifiniais santykiais, šeimų istorijos - lengvai skaitėsi. Antra dalis jau nebetokia. Atvirai pasakius, net nebeprisimenu.
L. Kepler ,,Hipnotizuotojas" lyg ir turėjo tapti smagiu savaitgalio pasiskaitinėjimu, bet... gal aš jau išlepinta tų trilerių, nieko ypatinga neradau. Perskaičiau, bet tikrai vienas iš daugelio.
G. Radvilačiūtės ,,Šiąnakt miegosiu prie sienos" iškėlė daug klausimų apie ese žanrą. Deja, šiąnakt jų nebekelsiu, nes reikia miegoti, gal net prie sienos. Kai kas patiko, kai kas tik šiaip sau, bet man kartais nejauku skaityti ir nelabai susigaudau, kur čia autorė, kur išmonė, nors suprantu, kad ese ne tai svarbu.
Jėzau, ir kada aš tiek perskaičiau, juk amžinai neturiu laiko

QUOTE(Aimma @ 2012 10 06, 22:27)
Jėzau, ir kada aš tiek perskaičiau, juk amžinai neturiu laiko
Negi aš viena tokia skaitovė? Kur kitų ataskaitos?

šaunuolė, kad tokią ataskaitą surašei

Kaip tik šiandien susitikime kalbėjom, kad nedaug atsiliepimų apie knygas šiemet rašom, tik metines ataskaitas tvarkingai skelbiam.
Pvz., aš šiemet nedaug knygų perskaičiau, bet ataskaitos iki šiol taip ir neprisiruošiau parašyti
