Liekna, sveika ir laiminga - tai mano ateitis :)

Sveiki,

esu Indrė. O mano istorija (kol kas jos dar negaliu pavadinti sėkminga) yra tokia..
Būdama 15 - 16 metų pradėjau valgyti bet ką ir bet kokiais kiekiais. Prisipažinsiu, būdavo taip, kad atsibusdavau vidury nakties, suvalgydavau pakelį traškučių ir toliau eidavau miegot ramia "dūšele". Dažniausi patiekalai būdavo įvairūs pusgaminiai, taip pat kebabai, picos. Vienintelis pliusas, kad į visokius makdonaldus nėjau. Ir, žinoma, kaip gi tokia "taisyklinga" mityba be įvairių saldainių, sausainių ir traškučių.Štai ir visas komplektas "sveikų" ir kūno linijas "gražinančių" produktų.
Natūralu, kad per tą laiką priaugau be proto daug svorio. Na gerai, truputį perdedu. Priaugau 10kg. Žinau, kad tokį kiekį galėčiau numesti per 4 - 5 mėnesius nepakenkdama sveikatai. Reikia tik subalansuoti mitybą ir padirbėti fiziškai. Bet čia ir prasideda visos problemos. Puikiai žinau, kaip reikia maitintis ir sportuoti, kokiuis produktus rinktis. Bet tai yra teorinės žinios. Ir jas labai sunku pritaikyti praktikoje. Štai vienas neseniausias pavyzdys Jums:
Prieš gerą mėnesį išvažiavau į ekskursiją. Ten, žinoma, sveikai maitintis sunkiai pavyko. Pasiėmiau namie gamintų sumuštinukų, porą vaisių užkandžiams. Jų tikrai būtų užtekę, bet... autobusas sustojo degalinėje. Ir kaip gi nenusipirksi sausainių. Taip ir suėjo visas pakelis per vieną kartą. Jaučiausi tokia persivalgius, kad neduok tu Dievuli. Tada nusprendžiau, kad reikia pradėti pildyti mitybos dienoraštį ir save kontroliuoti. Užsibrėžiau tikslą sveikai maitintis 3 savaites (sakoma, kad per šį laiką veiksmai tampa įpročiais). Galiu pasakyti, kad 14 dienų laikiausi tikrai gan gerai, o per pirmąją savaitę nebadaudama numečiau 2,5kg. Bet tada į svečius atvažiavo vaikinas ir prasidėjo visokie makdonaldai, picos, ledai ir kitokie brudai... Po šio nuklydimo stengiausi grįžti į doros kelią,bet nebeišeina. Jeigu visą dieną prasimaitinu kaip priklauso, tai vakare būtinai save palepinu. Štai ir dabar suvalgiau didelį pakelį šokoladinių saldainių. Ir taip bloga, kad bet baisu ir pasijudinti Bet lepinuosi ne todėl kad būčiau alkana. Tiesiog. Iš neturėjimo ką veikt.
Apie sportą. Būdama Lietuvoj buvau užsirašiusi į vieną sporto klubą. Ten sportavau ir buvau numetusi 5kg ir figūra buvo tikrai pastebimai gražesnė. Bet jau metus negyvenu Lietuvoj. Nors ir nebesportuoju tiek, kiek anksčiau, bet stengiuosi kiekvieną rytą padaryti mankštą. Taip pat per dieną nueinu daug km, nes į darbą ir iš jo vaikštau pėstute.
Beje, pamiršau paminėti, kad man dabar yra 20 metų. Taigi, su savo 10kg kariauju jau 4 metus. Ir šiuo metu gyvenu Dubline. Rugsėjo vidury grįžtu į Lietuvą. Noriu grįžti graži.
Taip pat dabar maitinuosi daug sveikiau, savo dienos neįsivaizduoju ne vaisių ir daržovių, o vienas iš hobių yra maisto ruošimas. Taigi, viskas būtų tobula, jeigu ne saldumynai...

O dabar šiek tiek duomenų.
Indrė, 20 metų.
Svoris - 65kg.
Ūgis - 1,68m.
KMI - 23,03
Tikslas - 55kg (-10kg.)

Manau, kad iki rugsėjo vidurio galėčiau atsikratyti maždaug 3 - 4 kg. O ką manot jūs? Gal turit kokių nors patarimų? Arba pačios išgyvenat ar išgyvenot tai, ką dabar išgyvenu aš? Kiekviena nuomonė, kiekviena žinutė man yra svarbi. Svarbiausia žinoti, kad šiame kelyje esu ne viena

Sveika mityba is tiesu tampa iprociu po kurio laiko. As numeciau 14 kg per kelis menesius butent sveikai maitindamasi (+siek tiek sporto namuose). As irgi esu ikelusi cia savo lieknejimo istorija, daug visokiu patarimu prirasiau tiek paciame straipsnyje, tiek komentaruose.
Sekmes metant kilogramus, tikiu, kad jums tai pavyks!

Aš apie lieknesnę figūrą svajojau ne vienerius metus. Svajodavau, nekęsdavau savęs, nebuvau savimi pilnai patenkinta, bet nesiimdavau ryžtingų veiksmų. Tiksliau, viskas, ką imdavausi buvo kuriam laikui. Esu 1,67 cm, maksimalus svoris - 62 kg, labiau tradicinis - 59 kg, šiuo metu nesisveriu, bet manau, kad sveriu apie 56 kg. Tikslas - sutvirtėti, pasidailinti sporto pagalba, tam bėgioju vakarais, darau pratimus.
Ką per tą laiką supratau? Kad reikia išsirinkti sau tinkantį ir patinkantį būdą. Aš kai kuriuos produktus derinu, kai kuriuos ne, stengiuosi nevalgyti nuo 18 val. Nesiimu jokių nesąmoningų vieno produkto dietų, iškrovos dienų. Ne kiekvieną dieną, bet leidžiu sau ir bandelę suvalgyti ir kitokio "blogo"maisto. Nes suprantu, kad jei sau drausčiau griežtai, tai vieną dieną tai taip pramuš, kad apsiėsiu smarkiai ir viskas. Aš puikiai suprantu, ką reiškia emocinis valgymas, ką reiškia priryti tiek, kad pykintų (ne kartą po tokių priėdimų norėjau tiesiog išsivemti, bet vėmimo nekenčiu labiau už viską). Tokie triukai jau pas mane baigęsi.
Susitikimai su kuo nors man ir būna kritinis momentas, nesužengiu visai mitybai, bet po to suprantu, kad viskas, balius baigtas, metas sugrįžti. Dėl degalinių - man dažnai tenka ten sustoti "pietauti". Mano maistas iš ten būna riešutai. Jei perku sausainius - tai kokį Belvita pakelį, gerai ten, kad maža porcija, nes žinau save, kad jei nusipirkčiau didelį kokį pakelį, tikrai viską sutvarkyčiau.
Taigi, svarbiausia įsiklausyti savęs. Ne to, kas padeda Petrytei ar Kazytei. Tas būdas gali būti visiškai nepakeliamas ir netinkamas tau asmeniškai.

Apu - per tas dvi savaites taisyklingos mitybos tai tikrai buvo tapę įpročiu. Jaučiau, kiek ir kada noriu valgyti, buvau labai savim patenkinta, jaučiausi tikrai lengvesnė ir žvalesnė Bet prašau, pora dienų kitokio gyvenimo ir vėl labai sunku grįžti į tą ritmą. Suprantu savo didžiausią problemą - tai sėdėjimas namie. Kai laiką leidžiu namie visada norisi kažką pakramsnot. O be darbo čia daugiau veiklos neturiu, taigi nėra kur išeiti. Taip ir svajoju apie tą dieną, kai grįšiu į Lietuvą ir pagaliau vėl galėsiu gyventi aktyvesnį gyvenimą )

Liebchen - skaitau Jūsų žinutę ir atrodo, kad pati viską būčiau parašiusi... taip pat negaliu laikytis dietų ar iškrovos dienų. Tokios dienos pabaigoje jaučiuosi labai išvargusi, galvą spaudžia. Geriausia buvo, kai vadovavausi vienu, manau iš populiariausių, metodų. Valgyti po nedaug, kas tris valandas. Dabar stengiuosi grįžti prie šio metodo. O maisto, kai būnu darbe stengiuosi epirkti iš kavinių ar kebabinių. Visada atsinešu dėžutę iš namų. Manau, taip ir sveikiau, ir pigiau