Įkraunama...
Įkraunama...

Vyresnio vaiko žindymas

QUOTE(Raskila-vyde @ 2013 03 13, 16:34)
[/b][B]
Todel, kad cia tema apie vyresnio vaiko zindyma ir nauda. Ir manau sioje temoje klausti patarimu, kaip baigti zinduyma nera tinkama, juk yra net speciali tema "zindymo nutraukimas" smile.gif.

Atsiprašau, čia jau mano kaltė, kad pataikiau ne į tą temą...Dar kartą atsiprašau smile.gif Eisiu ieškoti temos apie atjunkymą.
Atsakyti
QUOTE(meskiuke_mini @ 2013 03 13, 17:00)
Atsiprašau, čia jau mano kaltė, kad pataikiau ne į tą temą...Dar kartą atsiprašau  smile.gif  Eisiu ieškoti temos apie atjunkymą.

Atsiprasineti, jausti kaltes neverta, o labiausiai zinoma piktintis smile.gif
Atsakyti
QUOTE(Raskila-vyde @ 2013 03 13, 17:03)
Atsiprasineti, jausti kaltes neverta, o labiausiai zinoma piktintis smile.gif

Na aš tikrai niekuo nesipiktinau smile.gif
Atsakyti
QUOTE(meskiuke_mini @ 2013 03 13, 16:10)
Išties...Gryna tiesa. Labai mažai žinių apie žindymo žalą. Bent jau aš išvis nieko negirdėjus apie žindymo žalą. Nes visi žindymo specialistai vienreikšmiškai teigia, kad yra tik teigiamybės, o neigiami dalykai žindyme neegzistuoja. Jei neegzistuoja, tai kodėl aš jaučiuosi blogai?Kodėl man dažnai skauda galvą?Kodėl krenta svoris? Kodėl neturiu energijos? Kodėl pasidariau užmarši? Ir dar begalė klausimų, į kuriuos atsakymų čia tikrai neieškau.
Labiau norėčiau sužinoti, išgirsti, kaip kitos mamos nujunkė savo dvimečius vaikus. Kaip tai padaryti kuo lengviau. Aš jau nusprendžiau nujunkyti. Gal ne per vieną dieną. Bet morališkai nujunkymui aš kasdien vis labiau ir labiau ruošiuosi. Noriu veikti ir fiziškai, bet nelabai žinau, nuo ko pradėti...Juk žindau pirmą kartą, pirmą kartą ir nujunkysiu. Tad labai norisi išgirsti kuo įvairesnių nujunkymo būdų ir gal kurį prisitaikysiu sau.

Nors tema ir ne apie nujunkymą, vis dėlto pasidalinsiu savo patirtimi. Ir nemanau, kad čia neverta apie tai kalbėti - šis klausimas aktualus daugybei ilgai maitinančių mamų.
Svarbiausia - nujunkyti iš lėto, duoti laiko sau ir vaikui priprasti prie pokyčių. Mano atveju, buvo likę tik vakarinis ir naktiniai maitinimai. Pirmiausia nuėmiau naktinius. Prieš tai apie mėnesį vaikui kalbėjau, kad jis jau didelis ir pienukas tuoj išeis. Labai natūraliai, kasdieniuose pašnekesiuose, be jokio spaudimo. Netrukus jis pats ėmė kalbėti, kad jau yra didelis ir tuoj pienuko nebebus. Kai jau jaučiau, kad abu esame pasiruošę, pasakiau vaikui, kad šiandien bus paskutinė naktis su pienuku, o rytoj jau gaus tik užmigimui ir naktį miegos be pienuko. Jis pasakė "gerai". Ir viskas. Tiesa, kitą naktį užsimiršęs dar prabudo, bet priminiau, kad pienuko nebėra, ir ramiai užmigo. Be jokių isterijų. Sunkiau buvo su vakariniu maitinimu, nes nemokėjo kitaip užmigti. Labai bijojau šio etapo. Bet kai ryžausi, elgiausi taip pat - pirmiausia apie porą savaičių su vaiku apie tai kalbėjau. Ramiai ir be įtampos. Kiekvieną vakarą užmiegant švelniai kalbėjau, kad jis jau didelis ir pienuko tuoj nebus. Jis viską suprato ir, mano nuostabai, priėmė labai natūraliai. Tą vakarą, kai pirmą kartą vietoj manęs su juo miegoti ėjo tėtis, nebuvo jokių riksmų ir isterijų. Žinojo ir pats pasakė - aš jau didelis, pienuko nebėra. Tad nusijunkėme be jokio streso. Svarbiausia - neforsuoti šio proceso ir duoti sau bei vaikui laiko priprasti prie naujovių, tinkamai nusiteikti ir elgtis ryžtingai.
Tiesa, mano vaikutis buvo jau didesnis nei Jūsų - 2 m. ir 8 mėn.
Atsakyti
QUOTE(Raskila-vyde @ 2013 03 13, 16:34)
[/b][B]
Todel, kad cia tema apie vyresnio vaiko zindyma ir nauda. Ir manau sioje temoje klausti patarimu, kaip baigti zinduyma nera tinkama, juk yra net speciali tema "zindymo nutraukimas" smile.gif.

tema apie "zindymo nutraukima"kaip tik nera tinkama ilgai zindancioms mamoms. Nueikit ten, pasiskaitykit. Suprasit kodel.
As uz tai kad sioje temoje butu kalbama ir apie zindymo uzbaigima, mazinima ir tt.
Papildyta:
mano patirtis apie nujunkyma - su berniukais - pradejau mazinti po truputi dieninius maitinimus. uzsiimdavom kita veikla, snekejau kad pienuka gersim tik pries miegeli. Paskui kai liko tik pries miegeli, pradejau sneketi kad pienuko nebegersim. Na as turejau motyva - pilvuke jau gyveno sesyte. Motyvavau kad jai reik palikt, kad galetu uzaugt didele. Per mazdaug menesi nustojo prasyt isvis. Sesyte jiems sventas reikalas buvo. Pazadejau kad kai gims, tada bus daug pienuko ir jei jie nores - gales gerti. Vienas nenorejo. Kitas prase. Daviau. kazkaip susimete, susigedo ir nebeprase daugiau. Uztat kelis kart ismauke nutraukta i buteliuka pienuka biggrin.gif Tuo metu jiems buvo apie du metukus, pora men virs.
Dabar su sesyte panasiai - po truputi mazinau dieninius, tada isejau i darba tai ju savaime nebeliko. Naktinius drastiskai nuemiau. Jau rasiau kad reke pora naktu smarkiai, paskui maziau. Per mazdaug savaite-dvi pradejo visiskai nebesikelt. Dabar maitinu tik pries vakarini miegeli ir jei prabunda ryte pries man iseinant buna kad pasipraso - duodu zinoma.
Mums labiausiai padejo kalbejimas ir aiskinimas kas bus. Dvimetinukas jau didelis, daug supranta tikrai.
Atsakyti
QUOTE(meskiuke_mini @ 2013 03 13, 15:10)
Išties...Gryna tiesa. Labai mažai žinių apie žindymo žalą. Bent jau aš išvis nieko negirdėjus apie žindymo žalą. Nes visi žindymo specialistai vienreikšmiškai teigia, kad yra tik teigiamybės, o neigiami dalykai žindyme neegzistuoja. Jei neegzistuoja, tai kodėl aš jaučiuosi blogai?Kodėl man dažnai skauda galvą?Kodėl krenta svoris? Kodėl neturiu energijos? Kodėl pasidariau užmarši? Ir dar begalė klausimų, į kuriuos atsakymų čia tikrai neieškau.
Labiau norėčiau sužinoti, išgirsti, kaip kitos mamos nujunkė savo dvimečius vaikus. Kaip tai padaryti kuo lengviau. Aš jau nusprendžiau nujunkyti. Gal ne per vieną dieną. Bet morališkai nujunkymui aš kasdien vis labiau ir labiau ruošiuosi. Noriu veikti ir fiziškai, bet nelabai žinau, nuo ko pradėti...Juk žindau pirmą kartą, pirmą kartą ir nujunkysiu. Tad labai norisi išgirsti kuo įvairesnių nujunkymo būdų ir gal kurį prisitaikysiu sau.

Sveika, labai gerai suprantu nora nebemaitinti vaiko, emocini issekima, nemigos naktis ir t.t. Musu vaikuciai panasus, maitinu iki siol. As irgi jau seniai noriu baigti maitinti MP. Tam turiu daug priezasciu, viena ju - grizimas i darba, bet kaskart kapituliuoju pries sunu, nes neatsispiriu jo akytems, prasymams ir t.t. Nezinau kaip ilgai mes taip temsime, bet kol plaukiame pasroviui, kaip bus taip bus. Pavargau nuo bemiegiu naktu - keliasi N kartu, diena irgi neatsisako, bet kiek imanoma mazinu. Sveikata kol kas gera - tik liko emocinis issekimas, dirglumas, suirzimas, kas irgi visai seimai ne i nauda. Tiesa bloga savijauta buvo pra pirmu menesiu po gimdymo - sokinejo spaudimas, bet tai jau praeityje, neseniai tikrinausi sveikata, tai isskirus trupancius dantis viskas OK.
Paskaicius tavo simtomus norom, nenorom kilo klausimas - ar tu pakankamai valagai? Tik prasau nesupyk nei mokau, nei dar ka, bet tiesiog zinau is patirties kaip tai buna. Buvo man po antro vaikelio - tiesiog issisukdavau i namu ruosos darbus, vaiku prieziura, o pavalgyti paprasciausiai pamirsdavau. To pasekoke - krito svoris, buvau dirgli, labai skaudedavo galva, praktiskai kiekviena diena. Vaikelis su pienu isgerdavo visas naudingas medziagas, o man ju truko, galva skaudedavo, nes ilgai nevalgius krenta cukraus kiekis kraujyje, o to pasekoje smegenys taip reaguoja. Maitinanti mama turi daugiau valgyti, negu paprastai.
Na ka linkiu dauggggggggggggggg sveikatos, stiprybes, tikiu nuosirdziai, kad viskas pavyks. thumbup.gif
Atsakyti
Pora dienu neskaiciau temosir ziuriu kokia diskusija issivyste blink.gif

Tikrai manau, kad sioje temeleje galima sneketi apie nujunkima ir aplamai apie problemas kylancias ilgai zindant. Kaip tik nemtau dideliu problemu nujunkyti maziuka iki metuku. Tuo tarpu su dideliais vaikuciais tikrai sudetingiau. O kodel ilgai zindancios mamos negali pasidalinti savo jausmais? Juk tikrai ilgai zindancios mamos turi ir problemu ir nerimo, ne visa laika gi cia rasyti vien apie geri, rozes ir pan...Labai teisingai parase M.A.M.A.. kad svarbiausia paruosti vaika, o ne paciai sugalvoti viena diena ir nutraukti viska. Musu vaikai jau dideli, jie viska supranta ir todel su jais reikia kalbeti. Kiek kalbeti, cia jau priklauso nuo vaiko. Vienam uztenka menesio, okitam gal puse metu mazai. manau zindymas tikrai nera sveikatos problemu priezastis...parasiau labai daug moksliniu darbu ir ismokau visur ieskoti salutiniu kintamuju. Tad tikrai mamos tureti nepasiduoti emocijoms, o tinkamai ivertinti savo situacija. Pamastyti placiau ir giliau. Lengviausia pasakyti kaltas zindymas ir tiek...Pasitiketi gydytuojais, kaip ir kitais specialistais labai sudetinga. Kai kurie tikrai uzstrigo praeitame amziuje, nesimokina. Kitiems svarbiausiai pinigai, o ne zmones doh.gif
Kaip jau ir rasiau nemanau, kad tokio amziaus vaikams musu laikais MP yra jau toks vertingas. Tiesiog pats artumo procesas vaikui tampa vertybe wub.gif Truksta musu laikais vaikams tevu demesio, artumo. Dauguma iesko budu kaip uzdirbti daugiau. pavargstame .
Vienu zodziu gyvenimas musu laikas pilnas itampos, todel STIPRYBES visoms mamytems. Nelengva musu laikais buti moterimi. Dauguma dirba, nori kazko pasiekti. Vaikui svarbu, kad jo mama butu patenkinta ir laiminga.
Atsakyti
Labai jums ačiū, mielosios, už pasidalinimą patirtimi ir patarimus. Išties pabandžiau kalbėtis su vaiku apie tai, kad jis jau didutis ir pienelis vieną dienelę baigsis. Pienelio vis mažiau ir mažiau ir greitai jo visai nebus. Vaikas klausėsi susidomėjęs ir net nemėgino verkti. Paėmė, prisiglaudė ir užmigo. Aišku naktį atsiėmė savo, valgė bemaž 5 kartus, bet mums jau pasiekimas, kad vaikas nakčiai užmigo be pienelio. Išties reikia kalbėtis su vaikais, tokio amžiaus, kaip maniškis, jau tikrai daug supranta.Net nesitikėjau. Dar kartelį ačiū jums 4u.gif
O dėl pavalgymo, tikrai stengiuosi pavalgyti, bet būna visaip. Tikrai nebadauju, bet gal kartais nepilnavertiškai pavalgau...Iš to skubėjimo ir apetitas dingsta smile.gif
Atsakyti
QUOTE(M.A.M.A @ 2013 03 13, 15:52)
Žindymas gali radikaliai paskatinti bet kurią autoimuninės kilmės ligą, nors paties žindymo metu situacija gali apgaulingai pagerėti. Ir netgi tyrimai gali laikinai nerodyti jokių pakitimų. O nustojus žindyti viskas užgriūva visu smarkumu.....

Aš suprantu, kad visos labai tikime tuo, ką darome dėl savo vaikų ir dėl savęs. Ir aš labai tikėjau. Ir vis dėlto švaistytis tokiomis frazėmis kaip žindymas nekenkia ir nealina, daktarai nieko neišmano, eik pas kitus daktarus ir daryk daugiau tyrimų, eik pas ekstrasensus ir homeopatus ir pan. reikia švaistytis labai atsargiai.

Bėda ta, kad šioje temoje, jeigu mama kreipiasi patarimo dėl žindymo nutraukimo (o kreipiasi ne šiaip sau, tai nėra lengvas sprendimas), paprastai niekas net nebando gilintis į jos situaciją - iškart atkalbinėja. Ir dažnai labai kategorišku tonu.

TAi gal, kad tokios ligos labai retos? g.gif MAnau, pats zmogus visada turi spresti uz save rinktis, kas jam geriausia, o jei jau pasiduoda kitu itakai, tai cia jau jo bedos. Kazkaip neteko sutikti man jokiu fanatiku ir arsiu ilgo zindymo salininku g.gif is vis be tos grupes ir keliu artimu zmoniu kiti daugiau smerkia nei bent jau buna tolerantiski unsure.gif

TAi juk cia forumas ir kiekviena raso, tai kas jai padejo ar bent galvoja pades, kas galvoja yra teisinga, o jau paciai reikia pasirinkti priimti patarimus ar ne, juk ju visad alabai ivairiu buna ir tai yra forumo gerumas, nes apie i problema gali pazvelgti is i vairiu pusiu
Nu tona,manau, kas koki nori tas toki susikuria, cia mtom tik zodzius biggrin.gif
Ir tema taip apie ilgalaiki zindyma labiau nei nutraukima, manau, kas ilgiau zindo yra labiau uz savalaiki nustojima zindyti, o ne nutraukima, gal is cia ir tokios nuomes? g.gif O jei nori grynai tik nuomones apie nutraukima, kaip tai geriau padaryti, kuo maziau traumuojant vaika tai taip reikia ir rasyti tiesiai sviesiai ,o ne per aplinkui 4u.gif Cia kazkur buvo jau detas vienos psichologes grazus straipsnis ,kaip ji tai padare su savo sunum, gal kazkas turi kur nuoroda? g.gif
As asmeniskai su sunum pati iniciavau ta nutraukima pamazu mazindama ta zindyma, bet keiciau i karves piena ir pasakas , galvojau, kad taip bus geriau, nes turejau gimdyti sesyte ir jis baige zysti beveik 2m, bet jis nepriestaravo tam, nebuvo jokiu asaru, viena diena pats nebeprase, kita nebesiuliau taip ir nustojom blush2.gif Deja , nepasakyciau, kad del to dabar jauciuosi labai gerai, dabar turiu daugiau informacijos ir t.t. ir nebenoreciau vel taip elgtis, todel ir nesielgiu. Be to taip pat su dukryte padaryti butu buve visiskai neimanoma, ji visiskai i nieka nekeite MP, jokiu karves pieno, jokiu pasaku, dabar jau like 2,3 matinimai per para, bet jie irgi jai labai svarbus.
TAigi, o jei yra kazkokios bedos su sveikata ir del to reikia nutraukti zindyma, tai jau cia visai kita tema, cia kaip ir nebeturi pasirinkimo. Yra mamu ,kurios is vis tokios laimes neapturejo -zindyti, del rimtu bedu, o cia bent kiek ismaitinus reiktu pasidziaugti ir aplamai reikai dziaugtis aglimybe tureti vaikeli siais laikas, nes ir tai daug kam yra problema wub.gif 4u.gif 4u.gif 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(vilka11 @ 2013 03 13, 21:18)
Sveika, labai gerai suprantu nora nebemaitinti vaiko, emocini issekima, nemigos naktis ir t.t. Musu vaikuciai panasus, maitinu iki siol. As irgi jau seniai noriu baigti maitinti MP. Tam turiu daug priezasciu, viena ju - grizimas i darba, bet kaskart kapituliuoju pries sunu, nes neatsispiriu jo akytems, prasymams ir t.t.
.................................

DAznai taip buna, kad plesomesatarp siuolaikinio gyvenimo, priimtu standartu, moteris juk turi atrodyti graziai , pasitepus, seksuali ir bla bla bla ir tuo paciu metu buti pati geriausia mama duoti vaikui visa ka geraiusia ir zindymas i tai irgi ieina, o dar ir rupintis juo, ir dar eiti i darba daryti karjera , uzdirbti pinigus, realizuoti save kaip asmenybe... Nes juk budama su vaiku nerealizuoja saves kaip asmenybes, gali tapti nuobodzia vyrui doh.gif ir t.t. ir panasiai -niekuom tuom netikiu, biggrin.gif
Taigi taip daug ligu prasideda del stresu ir saves isnaudojimo iki negaliu. DAr viena labai rimta priezastis, jei moteris tikes, kad zindymas ja sekina, butent taip ir bus, musu kunas paklusta musu mintim. Tikiu, kad vel kazkas sakys, kad yra ne taip, kad gydytojai randa ligas ir t.t. , bet mano gyvenimo patirtis kita-mintys realizuojasi, musu vidaus israiska yra musu fizinis pasaulis, musu aplinka ir musu fizinis kunas. Cia tik mano nuomone 4u.gif
Atsakyti
Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.
Atsakyti