Dar nepaminėjau visų perspėjimų, kokius išgirdom, perskaitėm apie šį maršrutą - ėjimą Virgin / Mergelės upe

.
Jei paskaitysit mano nuorodoj laikraštuko penktą puslapį, tai irgi sužinosite, kad prieš einant čia, reikia gerai įvertinti oro prognozę. Nes tikrai labai pavojinga eiti lyjant, žaibuojant. Žaibas pavojingas, nes esate vandeny, o šalia didžiulės uolos -galimos žaibo iškrovos vietos, po ko dar gali nuriedėti vienas kitas "akmenukas".

Be to vasarinės liūtys gali atnešti gerokai daugiau vandens

. Vandens lygio staigus pasikeitimas gali būti įspūdingas

.
Mums būnant ten saulutės irgi nebuvo, debesys - gana pilki

.
Bet supratome, kad jie privalo griežtai perspėti, su visom pasekmėm, kad nutikus kokiai nelaimei (kuri gal nutinka kartą per dešimt metų dėl kamikadziško elgesio), negalėtum nieko kaltinti , tik save, kad nepaisei perspėjimų.
Žodžiu, nereikia perdėtai rimtai žiūrėti į visus perspėjimus. Tiesiog protingai įvertinti ir tiek

.
Juokingiausi (juodas humoras) patarimai, jei jau taip nutinka, kad išgirsti atšniokščiant vandenį, - bėgti ir kopti kuo aukščiau ...

Įdomu, kur kopti

. Aplink beveik vien stačios uolos. Na, nebent turite kopimo uolomis kablius

. O gal rimtai REIKIA juos turėti?

Dėl visa ko

(čia aš juokauju...)
Aha, tikitės, kad aš taip ir sėdėsiu ant kranto vieną-kitą valandą

.

Nepraėjo nei penkios minutės, kai mano galvoje besisukusios mintys "kokio galo čia važiuoti, jei ant kranto tupėti", "nu dar gražiau - šeima viską matys, patirs, o aš ne?.." , "užvedė" mane.
Čiupau sunkią kuprinę, lazdą ir lipu atgal į upę.
Vėliau supratau, kad tie pirmi žingsniai ir buvo vieni sunkesnių, ten sunešta gana daug ir didelių akmenų, todėl pradėti ir sunku.
Pagaliau įveikiu tą pirmąjį etapėlį link kito kranto. Ten galima šiek tiek paėjėti sausuma. Vėliau , žinoma, kiek įmanoma ėjau tik vandeniu, nelipdama sausumon, nors ir buvo galimybė, nes sausuma tai galima bet kur vaikščioti

.
O dabar man reikia gi pasivyti šeimą .
Ir rimtai, po pirmojo krikšto taip įsidrąsinau, kad pradėjau lenkti kitus ten einančius

. Ir neilgai trukus pamačiau saviškių nugaras, bet prisišaukti ką nors ten neįmanoma... Upės šniokštimas per didelis, o ir akustika tarp aukštų uolų tokia, kad aidas suplaka viską į vieną didelį ošimą.
Prieinu nemažą žmonių grūstį, mat čia tokia vietelė, kur sekliausioje vietoje reikia bristi panirus aukščiau liemens

. Ir visi stipriai sulėtina tempą .
Vis dėl to nėra įprasta ir drąsu eiti drumstu vandeniu tiek panirus , visiškai nematant , kur statai koją. Nors čia ne Amazonė, bet vis tiek lenda kvailos mintys apie krokodilus

. Ne man, žinoma, aš neturiu laiko laukti, man reikia saviškius pavyti...
Dar keli žingsniai, ir pagaliau mes visi kartu

.
Einame kartu visi toliau. Vis norisi pamatyti, o kas ten už to vingio?..


Tačiau neturime laiko eiti visos trasos, nes dar laukia ėjimas atgal, ilgoka kelionė autobusu ir dar iki viešbučio Las Vegase...
Tad tenka suktis atgal. Vyriškoji mūsų šeimos dalis jau ieško gilesnių vietų, kur galima plaukti, jiems nebeįdomu tiesiog eiti ...
Bet čia gi kalnų upė ir nors prieš tai buvo labai karšta, čia vandeny be saulės pasidaro net gi vėsoka .