nors po gimdymo praėjo jau beveik keturi metai. Namie auginu vaiką ir nieko specialiai nedarau. Neseniai į Line Dance šokti nuėjau - bet kol kas tai daugiau atgaiva sielai, dar ne kūnui.Noriu papasakoti kai pavyko smarkiai sulieknėti 17-olikos (nes visuomet buvau prie "sveikai pilnų).
Tuo metu buvau susidomėjusi grigališku giedojimu ir išvažiavau į choralo vasaros stovyklą Anykščiuose. Dienotvarkė buvo tokia: rytinis pasivaikščiojimas (apie septynias) ir giedojimas bažnyčioje (apie pusvalandį), pasivaikščiojimas atgal (kelio gal pusvalandis), va tuomet - pusryčiai (kukloki), maudynės, repeticija, maudynės, pietūs, maudynės, repeticija, maudynės, kelionė autobusu į kokį nors miestelį (kiekvienos dienos vakare giedodavom mišiose vis kitoje Anykščių rajono bažnyčioje), vakarienė - ką Dievas (t.y. klebonas) duos
Tada namo, miegoti. Arba dar kartą maudytis. Toje stovykloje buvo nuostabu viskas: veikla, santykiai, žmonės. Kas gieda arba dainuoja, puikiausiai žino kaip tai degina kolorijas. Tos dvi savaitės buvo ko gero laimingiausios mano gyvenime, be to aš lieknėjau tiesiog akyse
Dabar suprantu, kad lieknėjimui svarbiausia džiaugtis gyvenimu ir turėti pasitenkinimą suteikiančią veiklą. Žinoma, valgyti ten mes gaudavom nustatytu laiku, bet viskas buvo taip sureguliuota, kad apie valgį tiesiog nebuvo laiko galvoti
