Na, o jei visgi esate iš Kauno pusės, tai 03.11 ir 03.13 dienomis bus Lietuvių Skalikų bandymai Taujėnų (prie miškų urėdijos) voljere. Taigi, - jei tikrai jus domina šie šunys, - galite atvažiuoti, pasižiūrėti, pamatyti savo akimis ir pakalbėti su šeimininkais.
Kaip jau buvau sakiusi, - eikite į www.skalikas.lt susiraskite prezidento, Ričardo kontaktus ir paskambinkite jam. Išvardins visas esamas vadas, galėsite aptarti visus rūpimus klausimus.
Ar dar tebelaikote kas nors iš čia skalikus?
Pasidalinkite nuotraukomis, kaip jūsiškiams sekasi
Pas mane dabar 7 sav. amžiaus vada, tai su kilimu teko atsisveikinti... bet jau mielumas šunyčių 
Dabar parsikraustėme atgal į miestą, tai ir Santakos parko kasdieniniams pasivaikščiojimams užtenka
Iš saviškių vieną išmokiau pagalį atnešti
Numestą pagalį gaudyti - tai turbūt visi skalikai gaudo, tad tiktai reikia priratinti, kad pagavęs ir atneštų.
Reikia iš pradžių prisegti ant labai ilgo pavadėlio (naudojau 5 m), mesti pagalį ir kai nulekia prie jo, įsikanda - kviesti ir traukti pas save už pavadėlio, o prisitraukus iškart paimti iš dantų pagalį ir duoti skaniuką. Ir taip kol jau įpranta pats atnešti pagalį
Tai iš esmės ir gavau, ko tikėjausi. Daugiausiai per dieną su skalikais esame sukorę apie 60 km (aš dviračiu, jie bėgte), maistui nelepūs - ėda ir sausą, ir košes, ir kaulus žalius. Pernai sudalyvavome keturiuose festivaliuose, antsnukio nei vienam nereikia.
Lyginant su kitomis veislėmis, kurias pažįstu, man jie labiausiai ir charakteriu, ir būdu primena labradorus. Sargas iš jų ne koks, bet kito tokio draugiško, gyvo kompaniono paieškoti reiktų
Pasidalinkite nuotraukomis, kaip jūsiškiams sekasi
Pas mane dabar 7 sav. amžiaus vada, tai su kilimu teko atsisveikinti... bet jau mielumas šunyčių QUOTE(JustVictoria @ 2007 11 04, 13:26)
Vakar MB parnešė namo Lietuvių skalikę, mėnesio , visai mažytę.
Įdomu, kaip jums su ta skalikiuke klostėsi, mėnesio laiko šunytį nuo mamos atskirti iš tikrųjų yra per anksti, tokiam dar labai reikalingas mamos pienas (iš jo gauna ne vien maistą, bet ir antikūnius vystyti imunitetui). 6 savaičių amžiaus jau galėtų puikiai išgyventi ir be mamos, kas dėl maisto, bet geriausia palaukti iki 8-9 savaičių, nes tos pora savaičių yra labai svarbios šuniukams mokantis kaip elgtis su kitais šunimis, o taip pat ir žmonėmis. Tarp šeštos ir aštuntos savaitės šuniukai kandžioja vienas kitą, pešasi, žaidžia ir taip socializuojasi: išmoksta, kad negalima žaidžiant kasti pilna jėga, įpranta, kaip elgtis sutikus stipresnį už save šunį, kaip neįkyrėti kitiems šunims...QUOTE(JustVictoria @ 2007 11 04, 13:26)
Kaip manote, jeigu į savaitę kartą ar į mėnesį kelis sykius važiuotume su kalyte į mišką ,,pamedžioti'' , ji nepaliktų naminė paprasta išdykusi kalytė? :hm
Namie paliktų, bet nuvykus į mišką instinktai iškart atgija ir miestiečiams skalikams. Trečią savo skalikę gavau iš žmonių, kurie iki 2 metų ją augino bute Vilniuje. Kai atsikraustė pas mane (tada dar kaime šalia miško gyvenau), užtruko apie mėnesį, kol išgirdau ją pirmą kartą skalijant miške. Po to ir stirnas varė, ir elnius, o sykį net šerniuką. Kai į miestą grįžta, net neįtartum, kad tokia patrakusi Dabar parsikraustėme atgal į miestą, tai ir Santakos parko kasdieniniams pasivaikščiojimams užtenka
QUOTE(Birutka @ 2006 05 18, 22:10)
Na istikruju tai ne vilksunis, jam ne pagali nesiot, bet kaip draugas ir kompanionas tai liuks :super
Iš saviškių vieną išmokiau pagalį atnešti
Numestą pagalį gaudyti - tai turbūt visi skalikai gaudo, tad tiktai reikia priratinti, kad pagavęs ir atneštų.
Reikia iš pradžių prisegti ant labai ilgo pavadėlio (naudojau 5 m), mesti pagalį ir kai nulekia prie jo, įsikanda - kviesti ir traukti pas save už pavadėlio, o prisitraukus iškart paimti iš dantų pagalį ir duoti skaniuką. Ir taip kol jau įpranta pats atnešti pagalį
QUOTE(Daiva D. @ 2006 04 30, 10:55)
Kitas klausimas - o velniam jums toks šuo? Medžiosit? Tai medžioklinis šuo, o ne kompanionas.
Tikrai negalėčiau sutikti. Jau pusantrų metų laikau tris skalikus ir nemedžioju pati. kai rinkausi kokios veislės šunis laikyti, man svarbiausia buvo, kad šuo būtų protingas, dresuojamas, pakankamai stiprus bėgti šalia mano dviračio, eiti su manim į žygius, keliauti, bet ir pakankamai draugiškas būti su manimi renginiuose, kur daug žmonių ir gyvūnų. Tai iš esmės ir gavau, ko tikėjausi. Daugiausiai per dieną su skalikais esame sukorę apie 60 km (aš dviračiu, jie bėgte), maistui nelepūs - ėda ir sausą, ir košes, ir kaulus žalius. Pernai sudalyvavome keturiuose festivaliuose, antsnukio nei vienam nereikia.
Lyginant su kitomis veislėmis, kurias pažįstu, man jie labiausiai ir charakteriu, ir būdu primena labradorus. Sargas iš jų ne koks, bet kito tokio draugiško, gyvo kompaniono paieškoti reiktų
