QUOTE(Citrina0 @ 2012 09 13, 16:13)
Tai manau ir meginsim, gal ne po pirmu menesiniu, bet ilgai nenoriu laukti.
Bet manau dar atsigausiu po patirto streso. Skaudu labai dar. Ryt tik savaitele dar tebus praejus

Nors sako, kad dar tiek nedaug tam vaikuciui buvo, nereik taip kankintis, bet as negaliu. Vis galvoju ka padariau ne taip. Pamatau nestuke ar mamyte su vaikuciu ir tuoj pat asarele nurieda, sunku

Na, bet stengiuosi vyti blogas mintis salin, pagersiu folio rugsti, sustipresiu, atsigausiu, kad tik mazuciui butu kuo geriau ir tik su gerom emocijom, kad pati buciau. Tada jau lauksim
Visos mes sulauksim savo mazuciu
Galbūt, didesnį dar skaudžiau prarasti, bet ir mažiuką... Gi jau nusiteiki, kad būsi mama, jau jį myli, jau lauki... kiek bebūtų laiko vaikeliui, netektis visada skausminga...
Papildyta:
QUOTE(La pluie @ 2012 09 13, 17:00)
Aš nemėgstu gręžiotis į praeitį ir net nepamenu, ar buvau uždavusi sau kokių klausimų. Gal dėl to, kad priežastis buvo aiški - chromosominė patologija. Skaudu buvo beprotiškai, nes priimti sprendimą nutraukti savo kūdikio gyvybę buvo išties sunku. Ir atsigauti man reikėjo pusantrų metų, nes jei mintys jau lyg ir trokšdavo naujo nėštumo, tai kūnas visais įmanomais būdais signalizavo, kad dar ne laikas...
Šįkart irgi baugu, bet labai tikiuosi laimingo finišo
Linkiu, kad būtinai taip ir būtų

Bus tas laimingas finišas, jau tiek nueita
Papildyta:
QUOTE(orchideja@ @ 2012 09 13, 21:56)
kazin kaip ta rezidente pati jaucias?ar bent zino ka padare?
Man tokia mintis irgi kilo... Aš, turbūt, jos vietoje gilią krizę patirčiau, profesijos pasirinkimu suabejočiau... Juk tai žmogžudystė, faktiškai... Jai, tikriausia, irgi sunku... Irgi gal pateisinimų ieško: kodėl ji padarė tokią klaidą, gal save ramina, kad ta moteris susilauks sveiko vaiko...