Labukas. Jau esu čia rašiusi, bet taip ir nelikau bendrauti. Bandysiu vėl.
Esam šiauliečiai (kiek skaičiau, viena mamytė iš Šiaulių taip pat čia bendrauja). Mūsų tikriausiai autistukei (diagnozė "nepatvirtintas autizmas") jau trys metai. Trumpai ją nupasakosiu.
Mergaitė auga sveika, drūta. Kol augom daug periodų praėjom: ir garsų (tai kosulio, tai dulkių siurblio, tai vandens čiaupo) baimes, ir žurnalų plėšimo, ir daiktų mėtymo, ir kitų jau nepamenu, bet visi šie periodai pamainom pas mus truko trumpai - po 1-3 mėn. Šiuo metu neturim baimių. Na, neseniai tik pastebėjau, jog atsirado stiklinių patalpų baimė, na galim pasakyt aukščio baimė. Akropolio liftu su ja nepavažiuosi

. Garsam visiškai nejautri. Miega gerai, na, tik daug dūksta lovytėj kol užmiega. Gerai valgo, bet prie staliuko jos nepasodinsi, su šakute nemėgsta valgyti. Turi daug streotipinių judesių - linguoja, krato rankytes, šokinėja, barbena daiktus. Su žaislais žaidžia savotiškai. Na, visus barbena ir delioja. Eiles delioja retai, bet juos pernešinėt iš vienos vietos į kitą - jos užsiėmimas. Mėgsta grupuot daiktus. Surenka iš visų pakampių tokius pačius daiktus. Einam pasivaikščioti - mėgstamiausias jos užsiėmimas. Bet stovėti vienoje vietoje - jai "kirvis". Su sutikta drauge ilgai nepabendrausi. Šiaip keistumų daug, bet ji nėra sunkus vaikas. Jokių isterijų (na, tik verkimu išreiškia nepasitenkinimą, kai pvz. ko negauna, dar rankytėm pamakaluoja), jokių prisirišimų prie ritmo, vietų, kelių ir pan. Aišku verkia dažnai dėl visokių keistenybių. Pvz. jei įsėdi į auto važiuoti, negali greit sustoti, turi važiuot ilgą kelią, nes ji mėgsta pasivažinėt. Na, daug ko aš ir nesupranti, kadangi pati didžiausia mūsų bėda - 0 kalbos. Vat tik neseniai ji pradėjo daug kalbėti savo kalba visokius "ba bou bu, pa pa pa, ma ma ma", na bet visa tai ne į temą. Atrodo kažkam kitam, ne mums ji kalba.
Na, daug aš čia išsiplėčiau. Sunku trumpai vaiką ir nupasakoti. Aš labai norėčiau pagalbos vienu klausimu. Kaip reikia pripratinti tokį vaiką prie puoduko? Nuo 1,5 m. sėdim, na bet jai polei šiolei neįeina į galvą, kad ten sysiu reikia daryti. Va vasara baigias, visą ją laikėm mergaitę be pampiuko namie, bet taip supratimo ir nėr. Pajudėjom tuo, jog, atrodo, išmoko užlaikyt, bet va gali ateit prieš mane atsistojus daryt reikalą ir tu aiškink jai kad nori. Ir geruoju, ir piktuoju bandėm. Šnipštas. Jos beveik nieko negali išmokyt. Ji tiesiog bėga nuo mokymo. Tik pradėk daugiau šnekėt ir dums į kitą kambarį. Gal turit kokių patarimų dėl puodo reikalų?