QUOTE(etulle @ 2012 08 23, 20:34)

Man kažkaip tas autizmas jau savas. Net nemėgstu, kai kalbuosi su kokiais pvz. daktarais ir jie man "oj oj oj kantrybės jums". Na, nėra man sunku su ja. Na ir su normaliais vaikais sunku būna. Visiems apie tai aiškinu, dažnai iškart papasakoju. Ir nesvarbu man ką kiti galvoja. Kol kas iš daugelio sulaukiu supratimo. Tikrai neslepiu, jog mano vaikas autistukas (dar nepatvirtintas, bet 100% esu įsitikinus, jog patvirtins). Aš labai su tuo susigyvenus. Kitaip ir nebeįsivaizduoju. Pradžioj daug nervavaus, verkiau, dabar tik daug mąstau mąstau, analizuoju, aišku, būna ir pasinervinu (ypatingai dėl jos ateities), bet ir vėl gerai. Yra kaip yra. Galėtų būti geriau, bet nėra ir blogai

Gal geriau ir pakeisiu aš tą užrašiuką, gal tikrai kažkaip ne taip atrodo. Užrašiuką tai lengva pakeist...

Manau nei viena cia to neslepiam, tiesiog man asmeniskai tas "autistuke" profilio informacijoje skamba kaip koks stampas, antspaudas vaikui...Bet zinoma, nieko bloga tame nematau, tik siaip gal keistokas sprendimas...


Laguna-uzjauciu ir suprantu. Mums asmeniskai tokie vaiko bajeriukai-beveik kasdienybe, nors smagu, kad su laiku reciau ju uzeina, bet vis dar labai daznai, tai puikiai isivaizduoju ka isgyvenot. Ir is viso, pamenu, kai kam pasakodavau, kad bijau su saviskiu viena svetimoj vietoj but, na tikrai retai kas is pazistamu tai suprasdavo, nu daugmaz, kaip galima bijot su savo vaiku kazkur eit, but...Bet vat kaip musu auklyte sako: "Reikia su jumis pagyvent, kad suprast, koks tas jusu gyvenimas, nes is pasakojimu atrodo net neisivaizduotum, kad cia is tiesu ne prasimanymas o realiai taip buna..."
Kaip ir va cia skaitau-kazkokie meetai, susitikimai su vaikais, ir vis tikrai pamastau-ar cia apie autistukus kalbama????


