Iki siol nesulaukiau nei vieno pasaipaus ar neigiamos kazkokios emocijos del musu bevaikystes. Daug kas pagarbiai tyli, o kai turi drasos prasitaria, kad butu begalo laimingi kad mums pavyktu..
Nesusiduriu su zmonem, kurie mane ar vyra, neturincius vaiku skaitytu kazkokiais prastesniais. Mano giliu isitikinimu jus dabar pykstat ant kitu - o is tikro reiketu susitaikyti su savim.
Skaudu stebeti besilaukiancia, bet man taip gera uz ja pasidziaugti !!! Jei zmogus neturi tokiu problemu kaip mes - tai ir aciu dievui, vadinasi jiems pasiseke, jiems nereikia musu neigiamu isgyvenimu.
Pirmiausia reikia i save zvelgti kaip i pilnaverti zmogu, kuriam truputi nepasiseke su reprodukcija.
Yra geroji puse. Jei mes esam cia - vadinasi visos kazka darom, kad butumem laimingos ir issipildytu musu motinystes dziaugsmai
Babulka, visiškai su tavim sutinku. Man irgi būtent tokios mintys veliasi galvoj, kai skaitau apie nuoskaudas dėl aplinkinių reakcijos. Nepykit panos, bet kartais atrodo, kad jūs pačios daug piktesnės už tuos aplinkinius....