Chiara - apie kokia apgaule kalbi?? Pas mus nuosirdziai atviri ir tvirti santykiai. Nieko nuo vyro neslepiau
kiekvienas dalykas turi tokia reiksme, kokia jam mes suteikiame. Siuo atveju paciam procesui nesuteikiau jokios reiksmes, nei minute nebuvau neistikima savo vyrui - mylejau ir myliu ji labiau nei save. Manau, ir jis ta pati jaucia. Myliu ji uz jo supratinguma. Sutinku, kad tam reikia pasiaukojimo, ir labai ji uz tai vertinu. Manau, kad toks dalykas imanomas tik esant visiskam pasitikejimui.
Tam reikia subresti. Pasiruosti. Ir suprasti, kad kazkoks nieko nereiskiantis sugulimas nera ta asis, ant kurios sukasi visi zmogiskieji santykiai.
Gerb. Mamytuk, musu morales ir saziningumo supratimas gerokai skiriasi ir net nera jokiu salycio tasku. Deja.
Jeigu kiekvienam "sugulima" ir siaip bet kuri akta (vagystes, melagystes ir t.t.) ivertintume kaip "neteiktina tam reiksmes", todel a priori teisinga ir teiseta, tai nei apie teise, nei apie morale musu salyje jau nebereiktu kalbeti.
Zinai, gerai pergalvojau, ir net nerandu pasaulyje nei religijos, nei filosofijos, kuri paremtu tavo teigini.
Ai, nenoriu net kalbeti. Geriau paskaitysiu agnostika Sopenhaueri

Ale net tas, Mamytuk, taves nepalaikytu... Nusistatete tokias bendravimo ir morales normas, pagal jas ir gyvenate.