QUOTE(mamytukas @ 2006 05 08, 13:58)
Beje, kazkas minejo, kad apvaisinimas donoro sperma nera brangus
Matai - čia santykinis dalykas
Šiaip aš tiesą sakant nelabai matau skirtumo, ar su donoru/e ar su realiu žmogum sugulti. Nebent sugulimo faktas yra labai smarkiai sureikšminimas. Man žmogus - visų pirma jo vidus, o ne fiziologija. Triušiukai irgi sugula, bet jų juk nekaltina niekas neištikimybe.
Ir nereikia aiškinti, kad moteris negali mylėtis nesusijaudinusi - tuomet reikia biologijos vadovėlius dar sykį pasiskaityti. Beje, matyt esu be galo pasileidusi ar frigidiška - turėjau partnerių, kurie lyg ir patiko, bet malonumo jokio nebuvo.
O susijaudinimą ir orgazmą laikant neištikimybės matu, galėtų vyras pradėti kelti pavydo scenas ir vibratoriui
Chiara, viskas ką tu rašai, yra labai teisinga....deja, man tai skamba deklaratyviai, patetiškai ir atleisk ne realistiškai...visa tai tiesa...visa tai siektina...visa tai (taip, tu teisi) reikia matyt deklaruoti, kad kaip tu sakai "pasaulis nesugriūtų"....bet - jeigu tai būtų realybė, visi ar bent dalis žmonių jau būtų šventieji....gerai įsižiūrėjus kiekviename žingsnyje tu, aš, mūsų artimieji susiduriame su dvigubais standartais ir didesnėmis ar mažesnėmis nuodėmėmis....kartais jas taisome, dėl jų atgailaujame...o kartais net nepastebim....o dar dažniau - prisimatuojam gyvenimą ir standartus pagal save...ir ypač lengva juos prisimatuoti sau tobulus, kai kalbi apie kitus. Kai visgi pats susiduri, kažkaip nejučia tie standartai mutuoja...
Vaikas - ne žaisliukas? Taip, visiškai sutinku. Tačiau būkime sąžiningos - daugelis čia mūsų balansuojame ant tos ribos, kas leistina, kas ne....
Sakai - pasakysi vaikui, kad jis donorinis? Puiku...aš matyt nepasakyčiau, nes intuicija visgi sako, kad vaiko norėjimas ir "gamyba" su donorinėmis/donoru nugali tą atsargumą, kurį intuityviai diktuoja moralė...galiausiai vaikas jaustų greičiausiai tapatumo problemą, nes visgi suvoktų, kad kažkuris iš tėvų nėra tikrasis tėvas ar mama, o apie tikrąjį iš viso jokių šansų sužinoti...Gal visgi tada moraliau, kai "tėvelis" kaimynas? Čia retorinis klausimas......O gal dar moraliau vaikui iš viso nieko nesakyti? Ir tą kaltę dėl beatodairiško vaiko norėjimo nešioti pačiam, o ne padalinti dar ir vaikui?
Nieko nenoriu nei pasmerkti, nei nuginčyti....Visus tikiuosi suprantu (ar bent stengiuosi suprasti) vienodai. Tenoriu pasakyti, kad niekada nieko negalim susprausti į va tokius siaurus rėmus, už kurių nieko nebesimato ir nebesijaučia....
Kaip galiausiai biblinė metafora apie krislą akyje?