Vėl Latvija, šį kartą laiko ne marios - vos
1 diena. Su vyru tarėmės ir nutarėme, kad po truputį reikia užbaigti pažintį su šia šalimi (jei labai daug laiko ir išvykų jau skirta - kuriam laikui pakaks), todėl tai buvo prieš paskutinė kelionė į ją, apmimant tiek objektų, kiek liko nematyta nuo ankstesnių vykimų ir visus, kuriuos dar begalo knieti pamatyti
Vyras sutiko vairuoti ir aukoti savo laisvadienį, taigi ėmiau objektus nepagailėdama nei laiko, nei mūsų fizinių jėgų

Godumas viena iš mano ydų kelionių tema
Kaip visuomet keliamės anksti ryte ir į kelią. Pirmas sustojimas Bauskėje.
Bauskės pilį esame pravažiavę ne vieną ir ne du kartus, bet taip ir nesustodavome pasižvalgyti: tai tingėjosi, tai parkingas prigrūstas - netelpa auto...Šį kartą, mano skaičiavimais, būsime dar labai anksti vietoje, pilis dar nedirbs, tai ir žmonių neturėtume sutikti.
Spėjimai pasitvirtina - aikštelė tuščia - statyk kur nori

Už parkingą mokėti lyg ir nereikia

(bent jau mes nemokėjome). Keliaujame pasižvalgyti, tuo pačiu pramankštinti kojų. Vidun eiti plano nėra, visgi 3 latai yra per daug už šią pilį.
Vaizdas gražus, gamta įdomi - kalvos, visur švaru, žolė pjaunama, kiekviena, net menkiausia šiukšlytė, surenkama... Šalia dar nemažas parkas - pasivaikščioti tikrai yra kur. Mūsų tikslas - apeiti pilį, ją apžiūrėti iš išorės, todėl parko plačiai neužgriebiame. Prie pilies vis dar vyksta kažkokie remonto darbai, kažką kasa...
O apie pilį radau štai tokį aprašymą, šiek tiek jį sutrumpinau

(kam įdomu):
Pradėta statyti 1443 m., kai Vokiečių ordinas, pabūgęs sustiprėjusios Lietuvos didžiosios kunigaikštystės pradėjo stiprinti savo valstybės pietines sienas. Senoji renesanso stiliaus pilis baigta 1456 m.
Statant bokštą jis kelis kartus griuvo. Pasak legendos, statytojai kreipėsi į žynį, kuris pataręs į bošto sieną įmūryti ką nors gyvą, kas pirmasis ateis prie pilies. Tačiau, koks buvo statybininkų nustebimas, kai auštant pasigirdo žingsniai ir iš rūko išniro
paties statybos viršininko jaunutė žmona, atnešusi jam pusryčius. Laimė, kad prieš ją bėgo šunelis. Jis ir tapo pilies bokšto tvirtybės garantu.
1562 m. pilis tapo Vokiečių ordino sostine, todėl buvo praplėsta, pristatyta Naujoji pilis.
Šiaurės karo metu pilį kelis kartus buvo užėmę švedai, rusai, lietuviai. 1706 m. pilį užėmę rusai ją susprogdino ir po to, kaip netekusi fortifikacinės reikšmės, ji nebeatstatyta. Griuvėsius naikino ir aplinkiniai gyventojai, statydami savo namus.
Pilies griuvėsius tyrinėti pirmasis pradėjo šių žemių šeimininkas kunigaikštis Paulius Lyvenas apie 1874 m. Tuo metu nubraižyti ir pirmieji pilies planai. 1973 m. nutarta pilį atstatyti, kaip vienintelę Latvijoje manierizmo epochos pilį. Ją konservuoti pradėta apie 1976 m. atlikus archeologinius tyrimus. Tačiau pilies atstatymas vykdomas neprisilaikant paminklų restauravimo principų: naudojamos silikatinės ir gamykloje gamintos molio plytos, betonas ir kitos šiuolaikinės medžiagos.Kadangi lapai dar ant medžių labai sunku pagauti pilies vaizdą, netgi neįmanoma
Rodausi, kas gavosi...







