Tarp IUI ir IVF...

Tik po pirmo vaiko, aš išdrysau apie tai kalbėti viešiau, pasakant tiesą, bet tai tik todėl, kad mažiau skauda, kai jau turi

Labai velai, bet nuosirdziai sveikinu musu mylimiausia Zuzliuka!!!

Maide, o tavo zinute man primine anekdota: Aukstosios matematikos man prireike tik karta gyvenime: kai i klozeta ikrito mano raktai, is vielos islanksciau integrala ir juos istraukiau.

ačiū

mergaitės, laikykites, į kiekvienos namus tikrai ateis laimė

Kad tavo žodžiai D į ausį Gal kada nors tikrai ateis TA laimė...

Sveikos,

Zuzliukui baliončikas sukaktuvių proga


Nu šakės, geras
Aš tai gal labiau į antrą panaši (batų visai nedaug turiu), bet dabar jau ir "kramatoriumo" gerokai apmažėjo




Tino, jooo, žmonės dažnai būna netaktiški ir bukagalviai Vis pagalvoju, negi ir aš būčiau tokia, jei nebūčiau susidūrus su vaisingumo problemom... Bet galvoj netelpa, kad galėčiau būt tokia nesuoprata
man kažkaip visai pasisekė su aplinkiniais, nes labai mažai kas klausinėjo, kodėl neturiu vaikų. Bet paskutiniu metu buvau jau taip nusiteikus, kad atrodė, nu tik paklauskit, tik pabandykit...

Sveikos,

pabudau siaubingai skaudanciu kaklu, aplamai visu stuburu ir nugara, ziauriausias skausmas koki tik esu patyrusi gyvenime. Turbut perpute kazkur, bet niekada neisivaizdavau, kad taip gali skaudeti. Dabar isgeriau kazkokiu nuskausminamuju, tai vos vos palengvejo, o pries tai jokioje pozoje negalejau isbuti ilgiau nei kelias minutes.


Sveikinu Zuzliuka!!! Ar tau jau dekretines?



Kokia cia specialybe?

As dabar sugalvojau paklausyti paskaitas internetu, va cia, pazistama rekomendavo, visai patiko, atitrauke mintis nuo visu problemu, aisku, ten tuos kursus skaito geriausiu pasaulio universitetu destytojai, taigi tikrai protingi zmones ir tikrai ismanantys savo sriti Gal pades man apsispresti, ka gi as toliau noreciau veikti gyvenime




As irgi daznai taip pagalvoju... Pastaruoju metu labai pradejau abejoti, ar dar verta kazka daryti Niekada nenorejau buti sena mama, o dabar jei ir pavyktu pastoti per artimiausius metus, tai gimdyciau kokiu 39-40, taigi tuo metu, kai man butu 60, vaikas tik butu baiges mokykla... Ir siaip, pastaruoju metu pradejau jaustis per sena gimdyti, auginti maza leliuka ir t.t. Nezinau, gal cia tik depresija taip kalba mano galvoje. Siaip fiziskai esu geros formos, zmones man sako, kad atrodau labai jaunai, bet viduje tikrai nesijauciu jaunikle. Turbut labiau noreciau buti mociute nei mama

Ir man tokios mintys vis uzeina, vis tik per 10 metu taip ir nepadariau nei IVF, nei IUI... Ir dabar vis atidelioju, net ir per siuos metus kai prisijungiau prie SM, kitos jau po pora kartu pabande, o mums vis kas nors sukliudo

Na taip... Bet gal pasamoneje jos nori pastoti

mus irgi šia prasme pasisekė, išvis niekas neklausinėjo, aš draugių neturiu, o vyro su draugais ne tokie santykiai, kad apie žmoną/vaikus klausinėt.



sveika už skaudantį kaklą

ačiū, rytoj paskutinė diena vis galvoju, ar po tokių šposų su diriku praeitą savaitę daryti kažkokias išleistuves ar ne ir kaip jos turėtų atrodyt? aš ir dirikas?

oho, sekmės

tai vat. taip kad nenurašyk savo šeimos

grįžau namo, pagaliau valgau šokoladą.. ir kur tie laikai, kai šokoladas stalčiui galėjo metų metus voliotis arba būti suvartotas tik kaip užkanda prie "50" pietų pertraukos anam darbe metu.. ech, buvo laikai.. nelemtas bankrotas..

o aš viduj jaučiuosi tokia jauna tokia jauna, kad lieku šokiruota, kai pradeda kalbėt su manim taip, lyg aš jau turėčiau didelius vaikus. suvokiu, kad senai atrodau... o ir mamos aplinkui man visos atrodo per jaunos, nes kažkaip mama mano supratimu turi būti vyresnė, o čia juk visos jaunos čia toks mano supratimas iš vidaus ateinantis. o ar tai normalu kas pasakys?
*River* tikrai labai liūdnos Tavo mintys, kažką reikia daryti su lengvo laipsnio depresija malonios veiklos surask, ieškok, ką gali daryti su azartu.

o gal tai tiesiog neryžtingumas ar vis išlendančios zarazos? gal tiesiog nesinori tų procedūrų...

pasąmonė... neaiškus dalykas. tai jeigu mane erzina vaikų riksmai kieme ir aš jų negaliu klausyti, užsidarau visas duris ir langus, tai pasąmonėje aš nenoriu vaiko, taip išeina ?

Del pasamones.... O man atrodo atvirksciai.... As po savo nesivystancio nestumo pirma menesi negalejau ziuret i nestukes. Net siurpas kresdavo. Vel iskildavo tie siurpus prisiminimai..... Man atrodo, kad yra per daug skaudu ziureti ir matyti vaikus, nes na jo pas mus nera..... Del to taip ir elgiames.

taip, gaunasi tokia neigimo reakcija - net į tą pusę nesinori pažiūrėt. na, sakykim, paguodei tuo klausimu. vadinasi, nesu nenormali
bet o kaip kitos norėdamos vaiko taip mėgsta būti su svetimais vaikais ir kalbina, žaisti su jais mėgsta. atseit prisijaukina ? čia ne man...

Diagnoze: esi sveika. Tau sirdele per daug skauda. Va ir viskas.

Gal dirikas tau padarys isleistuves?


Kaip jautiesi, tokia ir esi Nesvarbu, ka kalba ar daro aplinkiniai, svarbu, kas tavo viduje Noreciau jaustis taip kaip tu, bet pastaruoju metu neturiu energijos niekam, neisivaizduoju, kaip reiketu auginti maza vaika...

Bandau tvarkytis. Bandau susirasti idomios veiklos, daugiau bendrauti su zmonemis (bet velgi, visi bendraamziai su vaikais ir man per skaudu su jais bendrauti) Bet bijau, kad tik netektu pabrukus uodega grizti i psichoterapija (vaistu, aisku, negersiu).

Taip, tu proceduru (ypac IVF) labai nenoriu. O dabar vemti vercia pagalvojus apie zarazu tyrimus, ginekologus, urologus ir t.t. Pavargau.

Nezinau, ka tai reiskia Manes vaiku keliamas triuksmas visai neerzina, pries pora metu teko pagyventi salia vaiku darzelio, tai dienomis saldziai uzmigdavau ju balsu fone... Bet. Pries nevaisinguma labai megau ir mokejau bendrauti su vaikais, o dabar ju vengiu ir net bijau prisiliesti.