Mano dukra svetimoj aplinkoj taip pat nedrąsi . Nieko nenori. Kartais lyg ir nori,bet atėjus laikui- jau nenori,nes bijo,nedrįsta. Neis ir viskas. Svajonė-baseinas buvo. Lankė virš dvejų metų ,persikėlėm kitur,trenerė rėkia, šaukia, mergaitė eiti nenori,atsisakė,šiais metais nesulaukė mūsų. Bandžiau kalbėti su trenere, kad prieitų kitaip,nerėkautų ant jos,kad pamiltų kaip mokytoją... tai man trenerė sako " taip taip,nedrąsi,paklausi ką,tai murma,nieko negirdžiu -ši ši ši ši ši ... Visai jau tokia nei ką paklausi,nei pasakysi ir t.t. " ... klausiau akis išpūtusi ką man ji aiškina,supratau,kad reikalas tikrai yra -
treneris ! Grįžo tą kartą mergaitė iš to baseino nukabinus nosį . Ką kalbėjau su trenere, vaikui buvo atraportuota ! - " tai ką,mamai skundiesi ir t.t. " Bandė po to pokalbio ji taisytis ( mokytoja ) ,pabaigėm vasarą ketvirtį plaukimo pas ją,rugsėjį šį dukra atsisakė eiti ten. Dar pasisakė,kad ir vaikai plaukiant spardosi,berniukai keli ,apsiverkė . Net neprašiau daugiau,kad į jį eitų.
Toliau- prikalbinau pabandyti į sportinius šokius pirmoj klasėj,lankėm,tai norėjom,tai ne... kol persilaužė per kokius metus. Nes ir pačioj pirmoj klasėj nedrįso daugiau kaip pusmetį kitų vaikų ,tik mokytoją pamilo,šiaip jautri labai,neduok die ,jei kas nepasiseks... Antroje klasėje vėl nedrįso savo klasiokų kokius 3 mėnesius ,kol įsivažiavo.
Jai reikia įsivažiuoti,pastumti ,ir kad ten pradžioj ,kur ji eina,būtų ypač gera atmosfera,bent su mokytoju.
Dainuoti ir teatrą- nedrąsi ,sako , nedrįsiu aš ten vaidinti,kalbėti ir t.t. Va taip .
Sportinių būrelių visų atsisako,bijo ir estafetėse bėgti

Pirmoj klasėj mokytoja leisdavo daug ko nedaryti ,matė,kad vaikas išgyvena baimę. Arba sportuodavo kartu su mokytoja rungtyse

Tokią mokytoją gavom,kad reikia paieškoti ,ačiū jai. O mokslai sekasi gerai