Palatoje su vaiku: pliusai, minusai...

Na gal as pasirodysiu istizusi,bet istiesu sakyciau,kad pirmaja nakti, ypac jei mama pagimdo vakare,vaikiuka galetu pasiimti ir pasirupinti sesutes. kaip beprotiskai laukiau savo maziuko, man buvo sunku pirma nakti likti su juo,kadangi gimdziau 11h su baisingais skausmais,kirpo, siuvo,vos pajudejo, kaip tycia neturejau iskart pieno,maziukas visa nakti klyke alkanas, as visa nakti po gimdymo ant koju prabuvau,tai 6h ryto issikvieciau namiskius,kad pabutu su vaiku o as biski pamiegociau po gimdymo. taip,kad priklauso nuo gimdymo,as buciau leidus pirma nakti maziuka isnesti.

Ir aš būsiu ištižusi - pirmąjį gimdžiau seniau, tai jis atskirai ir buvo ligoninėj visas dienas, nepasakyčiau, kad man buvo blogai - dieną jis pas mane, o naktį išnešamas į kūdikių palatą. O antrąjį turėjau žiūrėt iškart po cezario. Paeit, ką ten -net sėdėt negalėjau, o sesutės vaiką paliko iškarto. Vargšiukas rėkia, o aš net atsikelt negaliu. LABAI didelis ačiū palatos kaimynei. Ji man vaikiuką paduodavo, nuo vienos krūties (šono) ant kito perkeldavo. Jei ne ji - nežinau kas būtų. Ryte atėjusios sesutės paklaiko, kad vaikas pas mane visą pirmą naktį prabuvo. Sako, reikėjo skųstis, o aš sakau - kaip ir kam? Vyrui per naktį pasilikt neleido, tai jis vos vaiko nepavogė, sako išsinešiu krepšyje, o ryte parvešiu, vis tiek nieks nepamatys. Bet aš neleidau rizikuot, kažkaip baisu buvo. Tai po tokių pirmų "mielų" naktų gali ir depresija susirgt - vaikutis rėkia, o tu tokia bejėgė jautiesi, net pasikelt negali - kateteriais apraizgyta per visus galus, pyktis ima, kad pajudėt negali.
Aš už tai, kad mamos galėtų pasirinkt ar nori su vaikučiu nakvoti, ar dar neturi tam jėgų. O pagal dabartinę tvarką to daryt negalima. Ypač vaikų sesutės bjaurios AK Vilniuje. Aš jas trečią dieną į senelių namus pasiunčiau diedams užpakalių plauti, o ne su kūdikiais dirbti. Atėjau paprašyti mišinuko 2 val. nakties, tai jos sako varyk iš čia - užsimanė kaži ko. Pačios sėdi TV žiūri, o trys vaikiukai palatoj klykia. Mano nervai neišlaikė...pasakiau, ką apie jas galvoju.

ojjj...man tai buvo labai sunku,jauciausi tikrai prastai ...vaiksciojau,taciau kaip robotas ...labiausiai bijojau dukryte prausti ...na bet nezinau is kur tos jegos atsirado,kad puikiai atlaikiau ir pirma bemiege nakty ir visa kita ...tikriausia ta palaima gimus mazylei neleido praskysti...

na kadangi mano gimdymas buvo sunkus 24val. siaubinguose skausmuose prabuvau ir kai mano mergyte gime man ja padejo ant krutines ir paliko....visos isejo likom tryse as vyras ir mergyte po dvieju valandu atejo pasvere, pamatavo (gimdymo palatoi)ir viskas liepe man ja apsirengt, ir laukt kol ateis perkelt musu i palata, ir tada perkele i palata ir visa nakti prabuvau su ja....buciau tikrai nesupykus jei butu pirma nakti paeme ja pas save, nes jegu neturejau visiskai, o ir vyras siaubingai buvo isvarges nes atidirbes nuo 6ryto visa diena iskart isvazevo su manim gimdyt ir visas 24val. prasedejo sale lovos.....

Nors gimdymas buvo sunkus, negalejau sedet, vaiksciot irgi buvo sunku - bet neisivaizduoju kaip buciau buvusi be vaikelio... Jie gi ten vieni guli, manau kad tik gimusias vaikeliui turi buti baisu, verkia - o mamos nera salia.

na taip bet jei mamai dare cezario pjuvi ar buvo labai sunkus gimdymas tai kas is to kad vaikas kartu jei mama net neturi jegu prieeiti ar ji pakelti tai manau kad geriau tegul nebuna kartu tegul bent siektiek pailsi

Vaikelis ir mama pavarge, bet pailsi tik vienas salia kito. Be to, atskyrimas nuo motinos tik gimus pridaro daugiau zalos nei naudos.

Aš net neįsivaizduoju, kad taip gali būti... Gimdžiau Pasvalyje, po gimdymo beveik parą negalėjau užmigti (nors sūniukas gimė 4 val. ryto po 13 valandų), vaikelis buvo iškart su manim. nesijaučiau kaip supermenė, skaudėjo visą kūną, jaučiau siūtą vietą...
Ir paskui dar negreit grįžo jėgos, gal tik trečioj savaitėj...
Bet vaikelis visad buvo prie manęs. Ropščiausi iš lovos ir ėmiau savo brangenybę at rankų, pampius keičiau...

Nors Pasvalyje personalas labai superinis, ateina, pažiūri kaip sekas, prie lovos yra skambutis, gali kviest seselę bet kada ir ji atlėks strimgalviais. Nereikia varžytis, niekas ten nesistebės, nežiūrės kreivai ar bus nepatenkinti. Visada pagelbės, patars, padės
Užtat ir neįsivaizduoju tokių dalykų, kaip sakai...
Iš gimdyklos mane perkėlė į kitą lovą ir nuvežė (su sūneliu šalia) į palatą, seselė aprengė berniuką, pati susirado tašėj rūbelius, aš tik pasakiau kur yra ir pirmą valandą net pasėdėjo šalia. Nu žodžiu.

Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.