O maniškis vienu tarpu pavydėjo

, nors stengiausi iš paskutiniųjų tačiau paprasčiausiai: paskaitos, parduotuvės, valgio darymas, mažiukė "suvalgydavo" visą mano likusį laiką. Tai maniškis spėkit

, pareinu nusikalusi iš univero: jam valgyt paruošt skalbinius išdžiaustyt, jam rūbus išlygint

mažiukę sutvarkyt, ir dar replikos kad apsileidau, kad taip dažnai nesitvarkau kaip anksčiau

pasiutau juodai. Nu ***** ant žmogaus negalima tiek varyt. Aš nusikalusi gryžtu: taip suprantu: jis dirba, bet tada jam buvo išeiginė diena. Ir iš vis jis mažiukę žiūritik kai jam laisvos dienos ir tai vos gryžtu iš paskaitų ir mažiukė jau tik mamos.... Atskaičiau moralus, Kad tegul kai laisvos dienos pats pasigamina valgyti, tegul pats išsilygina rūbus.... Taip ir buvo 1 savaitę Dabar rūbus vėl lyginu aš. O šiaip nustebina: gryžtu: valgyt padaręs, indus po mažiukės suplovęs

fantastika. Ir dabar dėmesio abiems užtenka

, mat jau ir aš laisvesnė: nereikia per galvą verstis.

P.S Dabar praėjo ta stadija. Viskas vėl jam tinka. O gal paprasčiausiai aš dar porą rankų įsigijau- mat pradėjau suspėti viską.