normalu,kad vaikui demesio daugiau skyriame,vyrams nere ko pykti
Kartais pasako "tu mane visai apleidai" bet labiau su jumoru, o ne su nuoskauda
Labai jau jis supratingas, mano vienintelis


maniskis irgi kartais pasiguodzia kad ji pamirsau

tikrai nemate ko pavydeti, o vaiku rupinomes vienodai, o ir sau laiko mums pakako

Siaip visiskai nepavydejo, nes pakankamai demesio skyriau ir vyrui
jis man uz tai "atsidekodamas" laaaabai daug padejo. Gal daugelis mamyciu ir nesutiks su manim, bet mano galva, jei nori islaikyti gerus santykius su vyru, jo pamirsti nevalia
vaikas uzaugs, isskleis sparnus ir isskris is lizdelio, o su vyru gyvent toliau
taigi, jei po to dar bus ka kartu su vyru veikti ir apie ka pakalbeti, manau, viskas buvo daryta tinkamai
dziaugiuosi, kad ir dabar vienas i kita galim ziureti su didelia aistra ir nesam vienas kitam nuobodus ir nidomus





mano vyras buvo salia per visa gimdyma,neatsitrauke nei minutei.tuoj pat kai nukirpo pats virkstele,labai graziai padekojo,kad jam pagimdziau suneli
bet po gimdymo sake ,kad vaiku gana,nes nenori,kad as mirciau
ir dabar dar vis kartoja,kad kiekvienai moteriai reikia pastatyt paminkla uz toki darba...




Na gal nepavydi
bent jau taip manau


mes irgi gimdem kartu, labai dziaugiuoi tuo
Vyras sake kad nera tas gimdymas toks jau baisus dalykas kaip daugelis vyru sako ....jis net pats aplink vaiksciojo visa gimdyma, jam net idomu buvo kas ten kaip


As irgi gimdziau su vyru
Jis visa laika buvo salia ir stengesi man padeti. Lakste aplink susirupines, is kailio neresi, nugara masazavo..
Kai gimdymas ejo i pabaiga, tai as ji visikai pamirsau (apskritai praradau laiko nuovoka), tik stumimo momentu ji pamaciau salia saves, laikanti mano ranka ir visa tooooooooooooki tirpstanti is susijaudinimo, besisypsanti, laiminga ir palaikanti ir ziurinti i ateinanti turta
Tik pagimdzius maciau jo dideles laimingas akis ir sypsena nuo ausu iki ausu..
Veliau su meile laike ant ranku kol as placenta istumiau.

Jis visa laika buvo salia ir stengesi man padeti. Lakste aplink susirupines, is kailio neresi, nugara masazavo..
Kai gimdymas ejo i pabaiga, tai as ji visikai pamirsau (apskritai praradau laiko nuovoka), tik stumimo momentu ji pamaciau salia saves, laikanti mano ranka ir visa tooooooooooooki tirpstanti is susijaudinimo, besisypsanti, laiminga ir palaikanti ir ziurinti i ateinanti turta

Tik pagimdzius maciau jo dideles laimingas akis ir sypsena nuo ausu iki ausu..

Veliau su meile laike ant ranku kol as placenta istumiau.
jis supranta,kad dabar didesnis demesys leliukui,bet be demesio ir nelieka
Kaip jautėsi sunku pasakyti. Žmogui į dūšią neilįsi... O žodžiais maniškis nesišvaisto. Šia tema nei su manimi, nei su kitais nelinkęs kalbėti.
Man labiausia įstrigo, kad po operacijos, kol mane "tvarkė", vyro paklausė, ar pasiliks vaikelį ar vežt į naujagimių skyrių. MB be jokių kalbų pasiėmė mūsų mažylį, abu su sūnumi nukeliavo į palatą ir ten manęs laukė gal kokią valandą. Tai kai paklausiau su nerimu, ką judu veikėte (turėdama omeny, ar nebuvo baisu, kaip susitvarkė ir pan.), jis kuo ramiausia atsakė: "...kalbėjomės..."
Tiek gimdymo metu, tiek po jo elgesi kaip nuostabus, geras tėtis ir vyras. Nors labai jaudinosi, bet stengėsi to neparodyti. Buvo stiprus už mus abu.
Labai mumis abejais rūpinosi. Ypatingai daug padėjo po operacijos, kai pati pasikelti iš lovos negalėjau. Praktiškai pats vienas su leliuku tvarkėsi.

Man labiausia įstrigo, kad po operacijos, kol mane "tvarkė", vyro paklausė, ar pasiliks vaikelį ar vežt į naujagimių skyrių. MB be jokių kalbų pasiėmė mūsų mažylį, abu su sūnumi nukeliavo į palatą ir ten manęs laukė gal kokią valandą. Tai kai paklausiau su nerimu, ką judu veikėte (turėdama omeny, ar nebuvo baisu, kaip susitvarkė ir pan.), jis kuo ramiausia atsakė: "...kalbėjomės..."

Tiek gimdymo metu, tiek po jo elgesi kaip nuostabus, geras tėtis ir vyras. Nors labai jaudinosi, bet stengėsi to neparodyti. Buvo stiprus už mus abu.
Labai mumis abejais rūpinosi. Ypatingai daug padėjo po operacijos, kai pati pasikelti iš lovos negalėjau. Praktiškai pats vienas su leliuku tvarkėsi.

Tikrai nepavydi
Gi ne paauglys, supranta, kiek reikia laiko, jėgų ir kantrybės auginant

