


Tik va tais stačiais papukais ir aukštakulniais bateliais, makijažais "dėvėdamos", nepamirškit prasukt vieną kitą ratą ir pro senelių prieglaudą, kad priprastumėt. Kelelis tiesiausias laukia. Nes vyrai palieka ne "karves" ir "pateles". Vyrai palieka egoistes. Galvojat, jie akli ar neturi širdies? O gal su tokiomis jie jaučiasi saugiai?


Ir kodėl aš, "karvė", "patelė", "kaimietė" turėčiau bijoti, kad mane dėl vaiko maitinimo paliks vyras??




Per paskutinius 2 tūkst metų dar nėra išrasta geresnio vyro ir moters sugyvenimo modelio nei šeima. Tai kodėl moteris sąmoningai "ai, aš nenoriu maitinti" atima iš savo vaiko galimybę suvokti tą "modelį"? Kad šeimoj visada yra truputis altruizmo, truputis demokratijos, truputis aukos ir pareigos, prievolės, malonumo ir laisvės, kad visokių skonių yra po truputį ir jų gausa sudaro gyvenimo pilnatvę..
Girdėjau dabartines penkiasdešimtmetes skundžiantis - nu VISKĄ savo vaikui atidaviau, ir nesuprantu, iš kur jis toks egoistas.. Nu nu, ir ką gi jos atidavė. Pasirodo, savaitinį lopšelį - darželį nuo 0,5 iki 7 metų, močiutes savaitgaliais ir per vasaras, ir dar barnius už blogus pažymius...
Taip, su draugėm reikia lakstyti, reikia kokteiliuko pagerti ir lyg tyčia, kaip viena čia rašė, "rauginto agurko valgyti". Nes jei su draugėm nelakstysi, tai jos tave pamirš. Normalu, nes žmonės reikalingi bendravimo..Tai lėkit pas drauges, nes vaikui tai nereikia nei bendravimo, nei šeimos. Jis gi bejėgis dar pasakyti, ko jis nori. O kai paauglystėj pjaustysis venas, bėgs iš namų, įjunks į kokias blogas ydas, tada galėsit rypuot - nu viską jam atidaviau. Suprask, pagimdžiau, nupirkau auklę ir mišinukų, išsaugojau vaikui tėvą, supo rūpestingos tetos ir t.t. Bet nedavei paragaut gyvenimo skonio..
Tai mano mintys, kurios nedavė ramybės jau keletą dienų, paskaičius maitinimo "už" ir "prieš". Sutirštinau spalvas, bet nesigailiu. Tikrai, tai nėra asmeniškai temos autorei

Sėkmės visoms
