Esu mama savo draugo vaikui

Mielos mamos, merginos, specialistai,

su manimi auga mano draugo vaikas, jam desimt metu. Vaika pazistu ketverius metus, mes puikiai sutariame, jis manes klauso, graziai vadina, kartu leidziame daug laiko, tariames del visko, kartu keliaujame, kartu mokomes, kol su mumis negyveno puikiai sutareme taip pat.

Vaiko mama turi kita vyra ir maziuka sunu, jam treji jau greitai. Kai tik jiems gime vaikas musiskis pradejo baisiai jaustis, pradejo pasakoti kaip jo mamos druagas (jie nesusituoke) jam neskiria demesio ir t.t. Kokia mama bloga, nes mazajam broliui skiria visa demesi. Bandeme aiskinti, kad maziukam vaikams riekia daugiau demesio ir t.t. Taciau desimtmetis blogai jautesi namie ir pats verzesi pas mus gyventi. Mamos draugo pozicija - jai gyvas tevas kam man ji aukleti ir t.t.? Vis dar nesuvokiu kaip mama gali atiduoti savo vaika?????

Ilgaainiui maniskis pradejo gvildenti tema, gal mums jo sunu pasiimti auginti, pasirodo jo buvusi zmona paprase pasiimti sunu. Motyvai - jus turite daugiau lt, galite jam daugiau sutekti ir geriau juo rupintis.
Draugaujame ir gyvename dvejus metus, pazistami esame ketverius ir su vaiku nuo to pat metu bendrauju, planuojame savo seima ir vaikus .. ir pasiimeme auginti desimtmeti. JIs siemet jau eis i mokykla Vilniuje, lanko burelius, eis mokytis anglu k papildomai, susirado kieme draugu, supazindinome su savo draugu vaikais, su savo draugais... Bandome suteikti geras salygas, padedame adaptuotis ir t.t.

Taciau vaikas vis tiek jauciasi nesaugiai.... Jis turi savo kambari, bet kambario duru uzdaryti nenori... bijo kad kazka be jo snekesime ar veiksime, kai buna pas mama,skambina kas desimt minuciu ir tikrina ka veikiame jei esame drauge - bando iskovoti demesi tai mano tai tecio... vakare kai ateina metas miegucio, valosi dantukus, su teciu kalbasi pries miega, su manim kalbasi, apkamsome, sudedame meskukius, pabuciuojame ir uzgesine sviesa uzdarome duris... ir tada prasideda - po desimt minuciu prasideda duru trankymas, asaru pakalne ir nesustojamas kukciojimas peraugantis i rauda.... gaila vaika, pikta del to, bandom aiskintis ko bijo, kas nutiko ir t.t. jis pats ivardija kad mes be jo kazka snekame ir veikiame .... jis nori zinoti viska ka snekame, kur einame, ka darome, i kiema neiseis po vakarienes tol kol neisgirs visko kas nutiko per diena, nors pries vakariene ir per ja visi pasakojames kas nutiko, kas ka veike ir kokie jauciames...

kai paklausiame kaip jis jauciasi - sako kad bijo kad as grisiu namo po darbo ir mes su jo teciu balkone gersime arbata ir kalbesimes

bijo kad mes uzsidarome savo kambary

bijo kai mes ziurime filma be jo

bijo kai esame ne su juo

bijo prarasti teti

tetis maziau laiko skiria vaikui, jis daugiau praleidzia laiko su manimi, kalbames su teciu ir jis bando stengtis... jie susigalvojo vyrisku reikalu...

as pati jauciuosi siaubingai, atrodo noriu gero ir stengiuosi, bet procesas neduoda rezultato.... zinau kad kelias ilgas.... vaikas turi jaustis saugus ir mylimas... bandom viska padaryti, gal per mazai laiko?

nebezinau ka ir kaip daryti kad jis jaustusi gerai....

Analogiškų situacijų turbūt nebūna (čia apie antras santuokas, o pas jus kiek suprantu situacija kitokia), bet gal kas pravers.
http://www.15min.lt/...ikams-13-181876

http://gyvenimas.del...a.d?id=59370933

Nesu as nei psichologe, nei panasios situacijos neturejau, tik galiu pasakyti, kaip man "is sono" atrodo perskaicius sia istorija.
Manau viskas taip yra del to, kad vaikas labai nusivyle savo mama, isgyveno sunkia psichologine trauma. Juk ne juokas, jei desimt metu vaikas su mama gyveno, o paskui teciui atiduotas buvo. Zinoma, tame nieko blogo nera, bet tokie pokyciai vis tiek paveikia vaikus. Tikriausiai jis ir supranta, kad mama pati "jo atsisake", nors tam ir nebuvo jokiu rimtu priezasciu. Ir dabar, kai pas mama buna, maziau demesio sulaukia, nes mazesnysis vaikelis yra. Manau tame cia "saknys" ir yra. Isgyvenes toki nusivylima, galbut isdavyste, jo akimis ziurint, jis bijo to paties sulaukti ir is jusu. Gal del to nori viska zinoti ka kalbate, bijo buti be jusu. Bijo vel buti paliktas, isduotas.
Dabar prisiminiau savo drauges situacija, manau, panasia kazkuria prasme. Turejo ji vaikina, ilgai draugavo, viskas atrode grazu ir rimta, jau net kalbu apie santuoka buvo. Bet suzinojo ji kad tas draugas jai neistikimas jau ilga laika buvo. Zinoma, santykiai nutruko, ji labai del to pergyveno. Po kiek laiko, atsirado jos gyvenime naujas zmogus. Bet patyrusi tokia isdavyste, ji tiesiog labai nepasitikedavo nauju draugu, ji vos ne sekdavo ,tikrindavo jo mobiluji ir pan. Kaip man pati sake, bijojo, vel buti isduota. Taciau laikui begant pradejo juo pasitiketi, aprimo jai ta baime. Ir dabar, pries metus susituoke, leliuka jau turi
Nenukrypstant nuo temos- manau, reikia laiko. O jus su draugu esate tikri saunuoliai Isivaizduoju kaip sunku islikti ramiems kai vaikas taip elgiasi. Bet turite buti stiprus. Ir toliau duoti vaikui kuo daugiau demesio. Ir kuo dazniau jam aiskinti, kad jo nepaliksit, kad jis pas jus saugus. Tik man liko neaisku kokie vaiko santykiai dabar su mama. Ar jis nori pas ja lankytis. Ar mama nori ji matyti. Manau, jei vaikui nera noro matytis su mama, tai ir nereiketu jo spausti. Tuomet geriau palaukti kol atslugs jam nuoskauda mamai.
Tikuosi, nors kiek padejo mano patarimai. Sekmes jums ir kantrybes

o mane tai sudomino ar biologine vaiko mama moka/mokes alimentus vaiko islaikymui ar tik numete kaip suniuka ir jai jau niekas nepriklauso (gi daugiau pinigu turit, anot jos).

ne psichologe, bet pati auginu panasaus amziaus dukra. jokiu sukretimu, kaip jusu aprasomas vaikas tikrai nepatyrus, bet turi daug panasiu baimiu. kazkaip manua, kad cia amzius toks
lyg siol neturejo atskiro kambario, ipratus buti kartu ir dabar bet koks bandymas ja iskraustyti i atskira erdve sulaukia pasipriesinimo.
vakar nors suni bande nusiviliot i savo kambari, bet tas nejo. tai teko net piktuoju kiaukteleti, kad eitu miegot pas save, kitaip puse nakties butume prasitampe

Mielos, kaip jums aciu kad atrasete... siandien visa diena sopinomes mokyklai .....tikrai visa diena galvojau ar kazkas parasys...

del amziaus zinoma, gali buti panasiu dalyku visiems... Musiskis katina tempiasi miegoti pas save, musu egzotas jis nemiega lovose, jisvaiko kambary ant kedes daznai miega bet kartais miega ir kitur. galetu katinas miegoti kasnakt vaikui saugumo butu, bet meskiukai net trys miega dabar su juo


mama alimentu nemoka,nes niekur nedirba ir nezada dirbti, gyvena is savo dabartinio draugo. Nei drabuzeliu, nei mokykliniu priemoniu, nei uz burelius, nei uz maista nei uz nieka..... finansai - musu reikalas, be to seria vaika pazadais, kad nusives i karuseles - bet kita diena kai ateina laikas joms nenusiveda, pazada elektrini paspirtuka - bet nenuperka ir t.t. Negaliu sakyti kad ji bloga, myli ji savo vaika, gal tikrai del geresnes jo padeties ji mums atidave, manau jai skaudu ir negera.... bet mato kad jos vaikinui vaikas nereikalingas, vaikas problematiskas, dazani serga ir t.t. todel gi dabar jiems geriau be jo, man rodos ji sienom lipti turetu... pati negimdziau bet manau isdurneciau savo vaika atidavus

man kartais pikta, kad maniskis nuleidzia tai - neturi ji litu kai tures duos.... nenori jis konfliktuoti, nes kai tik kalba pasisuka apie pinigus tada sako gal man vaika atgal pasiimi. Man rodos cia manipuliacija, nes maniskis nenores gi atiduoti vaiko ir tema apie pinigus uzsirisa... kai pradedu sakyti, kad metas nebenusileisti jis sako nereikia... hmz cia jau as isizeidus



vaikas su mama matosi.... jie atvaziuoja pas mus, nes kitame mieste gyvename, pasiima ji i kavine karta per menesi, per vasaros atostogas menesi vaikas praleido su mama ir jos seima.... taciau pirmomis dienomis jis pradejo kakoti i kelnes, pradejo verkti kad nori skambinti mums, kilo isterija vidury nakties, kai vaikas paskambino is mamos namu mums ir paklause kur mes esame - kai pasakeme kad mieste, pradejo verkti, nors buvo 24 h nakties ir jis turejo miegoti.... iki triju ryto telefonu maniskis guode..... ramino bet jis verke,o baiges telefonu kalbeti mamai pasake kad nori kad tetis gyventu vienas....

kai ateina kalbos apie broli arba sese, sakydavo as uzmusiu sese arba broli, po to apsiramino, dabar jau sako geriau jus vaiku nesilaukit nes pampersu nebegamina ir pan. Bet kartais sedi ziuri i mane ir sako as tave nescia isivaizduoji, busi gera mama

jo mama nescia buvo baisi isterike ir daznai rekdavo ant jo tai jis baisia bijo matyt kad vel bus isterijos, o kai gims maziukas tada jis praras demesi.....

nezinau, man dvejopi jausmai - gaila man sio vaiko, pati be tevo augau, meiles mams netruko, mama ismoke kaip reikia myleti vaikus ir juos labai myliu... gaila vis dar kad visi svetimi, o ne savi....labai laukiu savu zodziu.... noriu kad vaikas butu laimingas.... bet nenoriu kad jis mama pamirstu, jis turi teti mama mane ir mamos drauga ir broliuka, turi mociutes ir seneli, ji myli labai daug zmoniu.... bet jis jauciasi niekam nereikaliungas, man kartais atrodo jis jautesi niekam nereikalingas beveik visa savo gyvenima, o ta izvalga del baimes kad ir mes jo atsikratysime tikrai gera, aciu uz izvalga




Papildyta:
+2012 09 01, 09:22-->

aciu uz nuorodas, kas jos parasyta, as niekad nedariau - niekad nevartoju tokiu fraziu kaip mama tave ismoke, tu toks ar anoks, tavo mama tokia ir anokia.... man yra tabu tokie dalykai, niekad nedarysiu taip kad mama jo bloga o as gera ir t.t.

pats renkasi kaip mane vadinti kai daktarai, bureliu mokytojai mane mama vadina jis sypsos ir nieko nesako kaifuoja... po to sako matai tu mano labai jauna mama as jaunesne uz jo mama 5 metais.... daznai mus broliu ir sese laiko:) bet daznai ir mama su sunum ))) matyt visi galvoja o sita labai jauna vaiku pasidare ka kiti galvoja man nelabai rupi... mano draugai suzinoje kad su mumis gyvens vaikas buvo apsale ir nedriso klausti kaip as tai sugalvojau

prisipazinsiu, buna dienu kada uzsidarau tulike ir verkiu kad niekas nematytu buna dienu kai noris verkti is nuskaudu taip garsiai, buna dienu kai gailiuos savo sprendimo, bet viskas priklauso ir nuo antros puses. Kai tik maniskis pamirsta savo pareigas ir vaikas 80 proc laiko leidzia tk su manimi viena, tada man pereboras...... et... cia menas.... manau reikia gyventi ir tiek nes jei pradesi galvoti prasides dar daug problemu....

noriu kad vaikas butu laimingas, kad leistu mums buti laimingiems, kad lauktu seses arba brolio ir myletu.... noriu isvengti visu isteriju nepagristu vaikai yra vaikai.... jie visko prisidaro

noriu kad jis butu vaikas ir dziaugtusi vaikyste.....
reik sau stiprybes isikvept, anta puse irgi - nors per daug nesiskundziu, per konfliktines situacijas maniskis stovi uz mane ir aiskina vaikui jo teises ir pareigas, ir nustato ribas

dar karta aciu uz nuorodas

Smilte Smilte, niekada nebuvau tokioj situacijoj, bet manau, kad jums būtinai reikia kreiptis į vaikų psichologą. Berniukas labai traumuotas, jam reikalinga pagalba, o be profesionalo įsikišimo, pagalbos prireiks ir jums. Akivaizdu, kad esate geraširdė, jautri mergina ir nesprendžiama problema visu svoriu užgrius jus. Vaikas jus priima, netgi šliejasi prie jūsų, - padėkit jam ir turėsite puikų sūnų ir draugą. Tikiu, kad įveikęs savo baimes jis taps geru broliu ir būsimam jūsų vaikeliui.

*del geresnes vaiko padeties dirbt eitu!!!!
**o is ko ir kada duos, jei nedirba ir nesiruosia? Ir kodel prie vaiko islaikymo turi prisideti ne biologine mama, o pamote? Na, gerai, pamote ir gi GALI prisideti, bet mama PRIVALO. O kai jus pagimdysit, kaip bus tada? Kas JUMS pades islaikyt JUSU biologini vaika? Nemanau, kad tai teisinga JUSU ir jusu busimu vaiku atzvilgiu.
***del sito tai as sunerimciau Ir tarp tikru broliu ir sesiu buna konkurencija, nemeile, o cia.........

O kam čia išvis apie vaiko biologinę mamą svarstyt, ji čia nesikreipia ir kaip elgtis neklausia. Klausia vaiko tėvo draugė kaip elgtis jai, neis gi ir neaiškins mamai "gyvenimo tiesų". Ji berods klausia apie tai kaip jai su vaiku elgtis...
Arba apsisprendi rūpintis arba ne. Atsakom patys už save, o ne už visas kitas pasaulio mamas ir ne. Tuo labiau, kad su vaiko tėvu jie nesusituokę, o teisinius reikalus susitvarkyt ar ne yra ex sutuoktinių reikalas, o ne naujo žmogaus "kusinimas". Kas ten žino kaip ten yra, gal tėvas iš tiesų nenori, kad prasidėtų visokie vaiko tąsymai ir tiek, išlaikyt matyt gali ir pats, tai ir nedaro problemos.


o būna po vienu stogu kuo gražiausiai sugyvena ir apskritai įvaikinti ir biologiniai vaikai. ;]

+2012 09 02, 16:02-->
bet ne kiekvieni sako, kad broli ar sese uzmus. Ir, kas, kad tai gali buti vien zodziai, esme vaiko savijauta, jo mintys ta tema.

Savijauta gali kisti, o vaikas dar nebūtinai moka tiksliai reikšti savo jausmus. Suaugusiam ir tam tai kartais sunkokai sekas ir pvz. vietoj "jaučiuos vienišas" pasako "tu gyvulys". :]] Tad ir vaikui vietoj "bijau būt paliktas" , gali gautis "užmušiu", bet tai nebūtinai reiškia auganti recidyvistą. Kitos anksčiau vyro mylėtos moters pagimdytas vaikas nėra monstriukas. Tai irgi tiesiog vaikas, kuriam reikia tėvų, kuris suaugusių jau kartą jaučias išduotas. Ir arba tu sutinki su juo savo globėjiška šiluma dalintis arba rezervuoji tik "pagimdytiesiems". Tik šalia būdamas ir gali aiškintis ar tai agresija ar tiesiog baimė. ;] Galų gale tikrai galima kreiptis ir profesionalų pagalbos, patarimų.

mes kreipemes i vaiku psichologa, pernai ziema kai jis dar gyveno pas mama su jos draugu ir broliu, ji pasake, kad vaikas nupiese piesini - kuriame jis labai didelis ant kopeciu stovi su super didele galva, o tolumoj nupiese ore skraidancius mama su jos draugu ir boliu ir mane su mano brangiuoju....ji aiskino, kad vaikas nesijaucia ne vienos seimos narys.... patare stebeti, myleti, nenuolaidziauti, nelepinti ir neiskirti jo is kitu ir neleisti jam jausti auka... nes jis moka manipuliuoti ir puikiai supranta kad tai daro.... sako gyvenkit normalius gyvenimus, su meile auginkit ir viskas bus gerai.


todel mano pagr noras kad jis jaustusi pas mus seimos nariu, as ji priimiau i savo seima.... ir nenoriu kirsinti nei pries mamos seima nei pries ka nors kita....

siandien vaziuojam namo is mociutes ir jis svarsto - sakom lauki mokyklos? joa rytojaus laukiu, nes svente, o po to reikes daug mokytis, bet sako o kaip bus mamos diena mokykloj tu ateisi ar ne? sako as dvigubai viska darysiu - mamai ir tau man net sirdis apsalo sako o kai tecio diena bus tai tetis eis nes mamos draugas jam nulis.... manau viskam reikia laiko..... pagrindinis klausimas - manau saugumo jausmas ir kad tikrai jo mes neatsikratysime ir nebeatiduosime mamai atgal ... jo namai pas mus, kur jo nauji draugai, kambarys, nauja mokykla, uzsiemimai, ir du meile norintys jam atiduoti zmones, mano mama uzaugino mus su broliu viena, ir ji sako- svarbiausia ji myleti ir vaikas pats uzaugs priimtas i seima sako o kas tavo mama man? mociute irgi?)))))))


mielos, mamos,

kaip jus savo vaikams parodot viska, kad jie saugiai jaustusi?


dar karta aciu uz temos askalavima ir pokalbius nuosirdziai aciu