QUOTE(jurgaite @ 2012 10 12, 09:33)
Vistik, paprasta situacija kaip pavyzdys- pedagogų susirinkimas, svarsto vieną vaiką. Pusė pedagogų pasiruošę jį suvalgyti, sutrypti, išvyti. Atsiranda keletas tokių, kurios su tuo vaiku susitvarko, kūrybiškai prieina ir jį užstoja. Diskusija- net dūmai rūksta. Atsakymas- o kodėl prie tokių atlyginimų tokiomis sąlygomis mes turime dirbti. Pas mus nėra nei to nei ano (spec pedagogų, priemonių, psichologų) ir svarbiausia-nei NORO. Atlyginimai maži, kaip moka, taip ir dirbam.
Būtent. Taip pernai buvo su Žiogu. Bet direktorė jį užstojo, ir kažkaip ta situacija išsisprendė taip, kad mokytoja pakeitė darbo vietą.
Taip musmreikėjo visko ir spec.pedagogo, ir psichologo. Ir daug dalykų, ir vaikas ir mums buvo dar nepažįstamas.
Neigiančių, nenorinčių tų spec. yra daug. Bet tada yra labai sunku nors kuo nors padėti vaikui ir šeimai.
Kažkaip nežinau tas reagavimas- aš myliu, mums nereikia. Tarsi nuo to kas pasikeis, kad vaikui bus pripažinta, kad su juo dirbs, kad jam padės o kartu ir tėvams. Jausmai, emocijos tam vaikui iš tėvų pusės nepasikeis, dar daugiau- tėvai įgis papildomą galimybę vaiką suprasti ir kitiems paaiškinti.