vis skaitau skaitau jus ir galvoju, kad kaip smagu būtų visoms susitikti...svajonės pildosi, tik žinau, kad ne dabar...
dėl žuvies taukų, tai aš mūsiškiams grynus skystus be jokių priedų duodu ir dar kiaušo lukštų milteliais užkanda
jei rimtai, tai mano mažėlio nagai kažkokie man silpni, lūžinėja, lūpinėjasi, pradžioj vitaminą D kišau, o dabar džiovinu putpelių kiaušų lūkštus, malu ir į burną. Jonei nepatinka, bet sakau, kad ne saldainį siūlau, kad patiktų arba nepatiktų, čia yra žodis reikia. Tai po visko dar kokį skanėstą gauna užsiskaninimui.
O dėl tėvų slėptuvių, tai ką čia prirašysi, viską jau surašėt, viskas analogiška, tik dar bananų niekas nepaminėjo. Kai atstovėjus ilgoj eilėj prie bananų mama žalių nupirkdavo ir padėdavo nokinti, tai aš rasdavau ir prasinešdavau, nespėdavo sunokti. Nekalbu jau ten irgi apie visokius saldainius slėptuvėse.
Vat aš dažnai moralizuoju Jonę, nes tikras bernas, bet apsiraminu, prisimenu save, tai dabar akyse vaizdas, kai mama sėdi tokiu beviltišku veidu ir sako mano:"Kodėl tu negimei berniuku"
Aš juk į dieną po keletą suknelių keisdavau, nes vis suplėšydavau, kai lipdavau per darželio tvorą su bernais obuolių vogti
