QUOTE(Publicum47 @ 2012 09 07, 14:29)
Yra du variantai tai pabandyti paaiškinti (
na gal yra daugiau, bet kol kas nesugalvoju):
1. Jis irgi jaučiasi prasikaltęs nutraukdamas santykius ir mano, kad tokie susitikimai palengvins Jūsų skausmą. Tai netiesa, nes tai panašiau į lėtą kojos pjovimo procesą be anestetikų. Bet gali būti, kad jam atrodo, kad toks santykių nutraukimas palaipsniui, geresnis variantas.
2. Jis dar nesusivokė savyje ir analizuoja savus poelgius. Tada tokie susitikimai lyg ir paliktų šansą jam atnaujinti santykius, jei susivoks padaręs klaidą.
Abu jie egoistiški Jūsų atžvilgiu, bet jam tikriausiai atrodo kitaip.
Dabar sprendimas Jūsų rankose: jei Jums tokie susitikimai skausmingi (o jie bus skausmingi) - tai gal vertėtų jų visai atsisakyti. Taip jam ir pasakykite, kad jei jis neapsisprendęs - Jūs galite palaukti (būtinai terminą nustatykite), bet jei jis jau apsisprendęs - tai tik skaudins Jus ir neleis pradėti naujo gyvenimo etapo, nes vis žadins viltis, o jei jis Jus gerbia, tai tokių susitikimų reikėtų vengti.
Aš matyt daryčiau taip. (nors man sunku būti moters "kailyje", netelpu aš į jį
)
Manipuliuokime frazėmis ir pafantazuokime, ką tas vyras gali sau galvoti.
Štai jo frazės: "jaučiuos susimovęs, sugriovęs viską", "pasiūliau susimatyti, kad mažiau nuoskaudų liktų".
Šie žodžiai lyg ir nušviečia kaltės jausmą. Tačiau aš leidau jam suprasti kokie dviprasmiški man šie susitikimai: man jie žadins viltį, nes mano jausmai nepakito, jie tokie pat kaip pažinties pradžioj.
Tada jis pasiūlė man pagalvoti aoie tai, nuspręsti.
Taip permetė atsakomybę man, pats jau galutinai padėjęs tašką. Aš taip suprantu: jam nebeskauda, tuo labiau galime matytis, jei man to norisi, jei ne, nereikia. Beje, aš tokio pasiūlymo nebūčiau drįsusi mesti, čia jo iniciatyva. Taip pat labai gali būti, kad jis pajuto, jog man bus būtina dar pasimatyti.
Visaip gali būti: galbūt jis dar nori palikti plyšį, o gal jam malonu taip neįpareigojančiai matytis (panašiau į tiesą). O gal jam tiesiog sunku viską nurauti iškart.
Tik viena aišku: jis man nejaučia kažkokio pykčio, nuoskaudų ir nėra dagraužtas tiek, kad siųstų po velnių ("aš labai noriu, kad tau viskas gerai būtų ir linkiu to").
Dėl apsisprendimo.
Aš jo klausiau, ar yra aiškiai tvirtai apsisprendęs. Ats: "Taip, esu aiškiai tvirtai apsisprendęs"; frazė "negaliu būt kartu su tavimi" gal keturis kartus nuskambėjo. Man buvo to negana ir utopiškai mestelėjau: "žinai, man būtų lengviau, jei pasakytum, jog niekada gyvenime neįmanoma vėl susieiti, nes netikiu tuo", bet į tai jis atsakė: "niekada negali žinot".
Dėl trečiojo žmogaus.
Teiravausi, ar tai nebuvo "žaibas per galvą". Į tai atsakė: "nepasakyčiau, nesu baltas lapas", "nežinau kaip ten bus" (nors prieš tai buvo tai įvardinęs: "viskas rimta". Kas rimto gali būti po dviejų
susitikimų? Vėlgi kažkoks mėtymasis. Gali būti, kad ir mergina nepėsčia, pamatė grobį ir mokės lipšniai apsukti, juk būna tokių dalykų ir jam visko susirodyti gali, nors šiaip žmogus nelinkęs į panašius mėtymusis.
Kaip bebūtų, turėjome bendrų muzikinių veiklų, man ir pačiai gaila jų netekti, todėl šiuo dalykiniu pretekstu nusprendžiau dar kartą susimatyti. Kai taip pranešiau, atsakė: "džiaugiuos, kad taip nusprendei".
Galbūt man kolkas neužtenka ryžto atsisakyti tų skausmingų pasimatymų, kol gangrenuojanti koja nesupūliuos galutinai.
Kartais sukirba tokios mintys, kad per susitikimus privalau veiksmais įrodyti, kad pokyčiai manyje nėra tik žodžiai, kad išties galima bendrauti kitu lygmeniu ir gal jam persivers kažkas galvoj tuo įsitikinus . Tai rodo, kad toliau gyvenu ne į priekį, o mintimis, kaip žmogų susigrąžinti.
Paskui pagalvoju, kad tai kažkas perdaug neteisingo net to trečiojo žmogaus ir mano atžvilgiu. Jei ten tikrai kažkas tarp jų rišasi (labai gali būti, kad jis pats nžn, gal jo reakcijos yra bėgimas nuo visko, laisvės poreikis), tai kaip galima pradėti naują ryšį galutinai neparišus senojo (žinant, kad senoji meilė jaučia tuos pačius stiprius jausmus). Tai kažkokia neatsakomybė dviem kryptimis.
Galų gale nžn, kas jo galvoj. Kolkas pasakyta: "būti kartu negaliu", "matykimės dar". Nežinau, ar ignoruoti yra išeitis. Tubūt svarbiau, ką pati suvoksiu ir pajusiu savyje. Svarbiau savyje padėti tašką ir apsispręsti. Tačiau kad tai įvyktų, dar vieno susitikimo tikrai prireiks.
