QUOTE(Ašaka @ 2012 09 13, 22:57)
1. Iš kur žinote, kad kiša į kojinę?
2. 1500 litų vienai moteriai, gyvenant mieste - čia daug?
3. Jei turi invalidumą, manote, kad vaistai nieko nekainuoja?
4. Kur garantijos, kad liga neprogresuos ir ji išvis po kelerių metų galės dirbti?
5. Vaikus ne tik išnešiojam, gimdom, bet ir išlaikom - maitinam, perkam drabužius, mokam už jų lavinimąsi. Apytiksliai paskaičiavus šių dienų kainom, tarkim, vaiko išlaikymas atsieina po 20 litų į dieną, t.y., 600 litų į mėnesį. Jei vaiką išlaikom iki 18 metų, susidaro graži 130 000 litų sumelė. Ir Jums atrodo, kad tėvams nereikia padėti?
Ech, žinau tą situaciją "kaip nuluptą", nes aktyviai bendrauju su dukra, kiekvieną mėnesi lankau jos mamą. Gyvena mažyčiame miestelyje, apsilankau ir pas jos šeimos daktarę, kad žinočiau kokia sveikatos būklė, kokius vaistus geria ir t.t. Vienu žodžiu, jei nedalyvaučiau visame tame, nebūčiau pateikus kaip pavyzdžio, bet dabar situaciją žinoma nuo A iki Ž. Ir jums čia kapstytis jau nėra ties kur
Taigi, o man dabar iškilo kitas klausimas

Kai kurios čia smerkiat marčią. O dabar pabūkime marčios mamos kailyje. Turi dukrą, ji išteka už vyro. Žinai, kad abu sunkiai dirba ir taupo. Ir vieną dieną paaiškėja, kad vyras slėpdamas nuo žmonos iš bendro biudžeto (kaip supratau aš, tai iš tų taupomų pinigėlių), pervedinėja tam tikras sumas savo mamai.... Tavo dukra aria it darbinis arklys, o brangusis paslapčia paslapčia dėta litą prie dėto savam mamukui... Tai kokiais žodeliais tada vadinsime žentą?

Nes žiūrint kaip į sūnų, tai jam tik sparnus ir į dangų (pagal kai kurias), bet žiūrint kaip į žentą...?