QUOTE(Hmmm... @ 2012 09 15, 08:31)
Tada ieškotume alternatyvų. Bet kokiu atveju man, jaunai ir sveikai tikrai yra lengviau dirbti ir užsidirbti. O jei jau jauni nesugeba sukrapštyti net ant skanesnio kąsnio, tai jie tikrai neturi jokios moralinės teisės aiškinti, kad pagyvenusi moteris privalo padaryti tai, ko nesugeba jie patys.
....................
Kas nenori - ieško pasiteisinimų. Kas nori - galimybių.
Nesąmonė. Mano tėvas kalbasi ir tariasi su manimi. Vyro tėvai - su juo. Ir visi tie pokalbiai mūsų šeimoje (mano ir mano vyro) yra "užskaitomi"
Jei mano tėvas būtų priverstas dėl kokių nors gyvenimo aplinkybių prašyti finansinės pagalbos iš manęs, aš tikrai neversčiau jo išversti dūšią mano šeimos "susirinkime". Jam tai ir taip būtų siaubingai sudėtingas dalykas, o dar priversti aiškintis ne tik man, o ir mano vyrui būtų žiauriau nei žiauru. Čia sąžinės reik turėt.
....................
O gal vaikas NORI padėti. Ir ne todėl, kad privalo, o todėl kad tai yra jo mama, jo kraujas, gal jis nori padėti, nes mama jį užaugino, mylėjo ir jam savu laiku kuo galėjo, tuo padėjo?
..................
Šnekat kaip dainuojat, o dainuojat tai šiaip sau...
Prisiminkim, kad anyta iš tos kartos, kurios santaupos unitazan nuėjo. O be to ją ir visą šeimą (tame tarpe ir temos autorės vyrą) išlaikė vienas dirbantis tėvas. Mažai tikėtina, kad jis uždirbdavo tiek, kad dar būtų užtekę ir solidų pensijos fondą sau ir antrai pusei susidėt.
....................
Kas nenori - ieško pasiteisinimų. Kas nori - galimybių.
Nesąmonė. Mano tėvas kalbasi ir tariasi su manimi. Vyro tėvai - su juo. Ir visi tie pokalbiai mūsų šeimoje (mano ir mano vyro) yra "užskaitomi"

....................
O gal vaikas NORI padėti. Ir ne todėl, kad privalo, o todėl kad tai yra jo mama, jo kraujas, gal jis nori padėti, nes mama jį užaugino, mylėjo ir jam savu laiku kuo galėjo, tuo padėjo?
..................
Šnekat kaip dainuojat, o dainuojat tai šiaip sau...
Prisiminkim, kad anyta iš tos kartos, kurios santaupos unitazan nuėjo. O be to ją ir visą šeimą (tame tarpe ir temos autorės vyrą) išlaikė vienas dirbantis tėvas. Mažai tikėtina, kad jis uždirbdavo tiek, kad dar būtų užtekę ir solidų pensijos fondą sau ir antrai pusei susidėt.

Nesurpantu is kur tas poreikis zeminti kita, tenkinti savo puikybe, zmogaus kanciu saskaita, juk pagalbos salyginai normalus zmones praso ne is dyko buvimo. Ir dazniausiai praso savo artimu zmoniu, kas gali buti artimiau nei vaikas/tevai. Kodel dar papildomai privalo prasyti vaiku sutuoktiniu/kito is tevu/patevio. Gal dar reiktu atsiklaupti, iranu kojose pasivolioti.
Suprantu, jog sis vertinimas yra subjektyvus, bet jei mano sunus paprasytu pagalba, as ja suteikciau nedelsiant, o tik po to klausineciau kam reikejo, nes puikiai ji pazistu, jog jis kaip ir as, palaikymo praso kai jo reikia.
Pati labai sunkiai priimu pagalba, o jau prasyti jos, tai jau man peilis po kaklu, o jei dar reikia tai daryti dar ir po kelis kartus, tai butu visiskas pazeminimas. Taip ir isivaizuoju, pateiki savo vaikam prasyma, rastiskai argumentuota forma, veliau darai savo paraiskos pristatyma ir bandai irodyti jiems, kad pagalba yra butina, surenki visas pazymas, jog esi remtinas ir neturi kitokiu galimybiu, tik tuomet tau suteikiama pagalba. Po visos proceduros susikiskite ja sau i s...