QUOTE(dzoita @ 2012 09 16, 22:28)
Nu tik nepavydim, bent jau senatvėj neprisimins nukarusių skūrų su speniais ir neparvirs....
Ot tai pavydas, kad kai paciame zydejime, vyrui ner uz ko pajamti.
Papildyta:
QUOTE(Tosk @ 2012 09 16, 22:28)
Kaledos ir gimtadieniai tai savaime suprantamas dalykas
Taciau mano tevai nepripazysta siaip siunciamu vokiuku ir pan. - nes jie patys sugeba uzsidirbti savo poreikiams.
Ir tai nereiskia, kad as nemyliu savo tevu ir ju nelepinu. Tik as tai darau savotiskai - as jiems organizuoju isvykas mano salyje. Kai pries pora metu mamai buvo jubiliejus, paklausiau, ko noretu gimtadienio proga, tai mama uzsiprase, kad nuvezciau i kalnus. Kai mama, stovedama pries fantastiska gamtos stebukla apsiverke, manau tai brangiausia ka as galejau padovanoti

Kai tevas uzkope i nemaza kalna ir visas uzsideges klause, kur dar galetume kopti... Man tai yra svarbu - prisiminimai visam gyvenimui
Nu matai ,o sakai ,kad jokiu laukneseliu nera pas tave .Zinom mes ,ne vaikai, kiek kainuoja keliones i kalnus...nebent jus kalnais laikote aukstaitijos lygumais.