QUOTE(montesa @ 2016 02 18, 16:25)
Vienam 3 kitam 5 .
Sveikutės, norėčiau ir aš prisijungti 
Trumpai apie save: Esu iš Kauno, man 32 m., turiu sūnų kuriam jau 13 m. Su vyrų išsiskyre senokai, kitų santykių sukurt, bent iki šiol, nepavyko Pagrindines drauges gyvenimas po pasaulį išmėtė, o likusios su savo antrosiom pusėm, tad bendraminčių ir bendravimo trūksta.... Būtu labai smagu susirast naujų draugių čia, tiek gyvam bendravimui ir prasiblaškimui tiek paplepėjimams forume
Trumpai apie save: Esu iš Kauno, man 32 m., turiu sūnų kuriam jau 13 m. Su vyrų išsiskyre senokai, kitų santykių sukurt, bent iki šiol, nepavyko
Pagrindines drauges gyvenimas po pasaulį išmėtė, o likusios su savo antrosiom pusėm, tad bendraminčių ir bendravimo trūksta.... Būtu labai smagu susirast naujų draugių čia, tiek gyvam bendravimui ir prasiblaškimui tiek paplepėjimams forume
TURIU SŪNŲ 10 METŲ,Kaunas
Sveikos smile.gif Taip pat viena auginu vaikus, turiu beveik 12 metu dvynius..eilinis vienisas vakaras prie kompo.. Man 41m.
Kaip jums su laisvalaikiu?..man kazkaip nekaip..jauciuosi visu pamirsta, lyg negyvenamoj saloj gyvenciau unsure.gif kol vaikai buvo mazesni, tol drauges kviete ar i kavine, ar i kina, ar siaip mieste susitikti, bet dazniausiai atsisakydavau, nes vaikai buvo per mazi, kad juos palikciau, o su kuom palikti neturejau, juk su aukle "spontaniskai" nesusitarsi, reikia derinti laika. Na, o kai vaikai paaugo, ir jau ramiai galiu kelioms valandoms juos palikti, manes jau ir nebekviecia.. sad.gif Dirbu pati sau, sekasi palyginus neblogai. Pradeti taip dirbti taip pat paskatino motinyste - norejau kuo daugiau laiko skirti vaikams. Tad bendradarbiu, su kuriomis galeciau papliurpti ir atsigerti kur mieste kavos ar kartu apsipirkti neturiu. Ar jums taip buvo? Kaip "isbridot" is sios vienatves?
Kaip jums su laisvalaikiu?..man kazkaip nekaip..jauciuosi visu pamirsta, lyg negyvenamoj saloj gyvenciau unsure.gif kol vaikai buvo mazesni, tol drauges kviete ar i kavine, ar i kina, ar siaip mieste susitikti, bet dazniausiai atsisakydavau, nes vaikai buvo per mazi, kad juos palikciau, o su kuom palikti neturejau, juk su aukle "spontaniskai" nesusitarsi, reikia derinti laika. Na, o kai vaikai paaugo, ir jau ramiai galiu kelioms valandoms juos palikti, manes jau ir nebekviecia.. sad.gif Dirbu pati sau, sekasi palyginus neblogai. Pradeti taip dirbti taip pat paskatino motinyste - norejau kuo daugiau laiko skirti vaikams. Tad bendradarbiu, su kuriomis galeciau papliurpti ir atsigerti kur mieste kavos ar kartu apsipirkti neturiu. Ar jums taip buvo? Kaip "isbridot" is sios vienatves?
