Įkraunama...
Įkraunama...

Svarbiausia gera nuotaika!

Sveiki visi!

As laikausi dietos jau menuo ir numečiau 5kg. Jokių ypatingu dietų nesilaikau, valgau viską tik po mažiau,ir rezultatas yra.

Asmeniskai man nepatinka ten visokios ypatingos dietos, kur reikia pagal kažkokias taisykles valgyti, arba tik košes ir daržoves, arba iš viso absurdas - kai valgo tik tokį patį maistą kasdien, manau tai savęs kankinimas, psichologiskai labai paveikia kai draudi sau kažka valgyt, o visi kiti aplinkui valgo. Kam save taip kankinti? Jei nori torto, tai ir paragauk! Nuo poros kasnių gi nieko neatsitiks, ir bus ramiau, negu kad žiūresi į ta tortą ir galvosi, kokia aš nelaiminga, kad negaliu jo valgyti.
Ir niekad neskubėkite mesti svorio, nes greitai numestas svoris ir sugrįžti gali taip pat greitai, negąsdinkite savo organizmo.
Na nežinau, ar kam bus įdomi mano nuomonė, bet aš taip galvoju. SEKMES VISOMS KURIOS STENGIASI PADAILINTI SAVO FIGURELES!!! >>>>>>>

Dabar papasakosiu, kaip gi aš metu tą svorį, ir kodėl aš ji metu.....
Po gimdymo priaugau kelis kg, bet daugiausia priaugau, kai persikeleme i kita miestą gyventi su šeima, tada man buvo sunkus metas: svetimas miestas, svetimi žmones, savi buvo tik mano vyras ir sūnus. Taigi atradau savęs raminimo būdą -valgymą , ir pamačiau, kad kas pusmetį perku vis kitus platesnius drabužius.
Bet jau kiek kartų bandžiau laikytis dietų, mažai ką pasiekdavau, nes versdavau save jų laikytis, kol pagaliau kažkoks atėjo noras, ir tada pasakiau sau: "...kiti žmones su rimtom ligom susidoroja, o aš ką - su svoriu nesusidorosiu?.." Tai štai taip ir pradėjau.

Savo maistą pradėjau riboti pamažu, kad nejausčiau tokio streso iškart. Valgiau tai, ką turiu šaldytuve, nieko ypatingo nepirkau (pagal kišenę). Jeigu šeima valgo ryte sumuštinių su dešra, tai ir aš tą patį, tik aš pusę sumuštinio, arba visą sumuštini, tik be sviesto. Aišku, prieš tai dar išgerdavau arbatos puodelį, kad skrandis pilnesnis būtų.
Na ir stengiausi valgyt daugiau vaisių, daržovių, pomidorų sultis geriu, nes labai padeda, kai užkietėja viduriai.
Vienas svarbus dalykas: aš pvz., jei valgau mėsą, tai valgau ją su salotom kokiom nors, be jokių bulvių ir duonos, nes manau, kad mėsa ir bulvės yra du sunkūs produktai, ir juos reikia valgyt atskirai, o bulvių, jei noriu, tai valgau jas su salotom. Na, o vakarienei irgi - kas yra namie, tą ir valgau: ar varškės, ar sriubos, ar salotų... na, ką jau turiu. Tiek apie maista.

Sportuot nesportuoju, gėda sakyt, bet esu tinginiukė biskį blush2.gif Bet užtat kitaip išprakaituoju: pasileidžiu mėgiama muziką ir šoku, na retkarčiais ir atsilenkimų padarau.

TAI TIEK TOS MANO ISTORIJOS, JEIGU DAR NORITE KO PAKLAUSTI - KLAUSKITE, SU MALONUMU PAPASAKOSIU. NUOTAIKA PUIKI, DŽIAUGIUOS, KAD DRABUŽIAI LAISVĖJA..... SĖKMĖS VISIEMS!!!!!
Atsakyti
Turėdama ilgametę "tarimosi" su savo kūno mase patirtį, dristu sakyti, kad pasirinkai tikrai teisinga kelią smile.gif Judėjimas ir įprastas maistas realiais kiekiais. Linkiu tau tvirtumo ir pasitikėjimo savimi thumbup.gif smile.gif
Atsakyti
Labutis ,,keliautoja,, dekoju uz gerus palinkejimus! 4u.gif Papasakok kiek tau reikejo ko iskesti kovojant su savo kunu,labai idomu.
Atsakyti
Išėjus iš gimdymo namų svėriau 78 (ūgis - 164), šiandien (po nepilnų 2 metų) sveriu 60. Be pastangų nukrito tik paskutiniai 2 kg, kuriuos numečiau kasryt iškart po miego išgerdama puslitrį. blink.gif Vandens aišku smile.gif
Nė vienas g. nenukrito be pastangų. - raumenų tempimo pratimai, pradėjau nuo mankštelės, atsispaudimų, atsilenkimų, pritūpimų, apribojau miltinius patiekalus, bulves, pradėjau po biškiuką bėgioti, dviračiu važiuoti, dabar jau bėgu 6-8 km. (2-3 k. per savaitę), dviračiu važiuoju apie 15 km. (kitus 2-3 kartus per savaitę, žodžiu kas natrą dieną bėgu, kas antrą - važiuoju), žiemą po porą valandikių su vaikais ant ledo ir t.t. Judėt judėt judėt ir viskas nuo manęs smunka smunka smunka.
Ir tam ne valios reikia, o tik labai labai didelio NORO. Man sako - kaip tu tiek valios turi? O man jos turėt net nereikia - man patinka visa tai daryti ir labai noriu gražiai atrodyti. Užtat nei oda nukaro metant svorį, nei blogai jaučiausi.
Jeigu neaišku, kur būna vaikai, tai iškart pasakysiu, kad arba patys tuo metu treniruojasi, arba stengiuosi prasivažinėti po darbo, kol vyras juos iš daržo parsitempia. Šiek tiek logistikos ir viską spėju. Gaila tik, kad mano vyras vietoj to, kad džiaugtųsi, jog vis gražėju smile.gif , pastoviai būna užsiraukęs, kad jam vaikus iš darželio reik paimt doh.gif . nesuprasi tų vyrų...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo petarda: 12 gegužės 2006 - 14:57