QUOTE(mamagabi @ 2012 11 07, 14:05)
Dar prasom pasakyti grindu danga ir jos spalva 
Is tiesu - ar medine ar mdf didelio skirtumo nera, jei "aklinai" padengta dazais.
O kad neatrodytu gremezdiskai kokia medziaga bepasirinksite, dureliu dydis galetu buti mazesnis - t.y. ne 3 vnt. po metra, o 4-ios dureles su filingiukais - taip ji ir atrodys delikaciau ir manyciau naudotis patogiau stumdant siauresnes.
Ner uz ka, jei tik kazkiek padeda, tai ir valio
As zmogus paprastas ir vadovaujuosi labai paprastu pamastymu: GYVENAME TIK KARTA!!! Viena vieninteli!
Todel ta viena karta galim sau leisti vaikscioti po kilimus, kokiu norim, tureti baldus kokiu norim ir t.t., ir visa tai turi mums tarnauti ir dziuginti, nepaisant kas tiems daiktams su lauku darosi
Siaip paemus juk ir musu veidai raukslejasi, kunai sensta, nes jie irgi mums tarnauja tam tikra laika - viena vieninteli, apie tai pagalvojus kazkoks pasitrynes baldas ar imusta mediniu duru stakta man asmeniskai yra absoliutus O
Dar kitas reikalas - as esu uzkietejusi prancuziskos kulturos gerbeja, dievinu viska, kas susije su Prancuzija ir t.t. Ten daug dalyku mena simtmecius, yra pasilaupe, patrupeje, apibrizge, sutrukineje, suaizeje, parudije, pasilaupe, papelije ir t.t., bet man napakartojamai grazu
Gal todel man maloniau "naturaliai" gyvenamoje aplinkoje (kokia ji bebutu), nei jaustis namuose kaip steriliame baldu salone, kur ant baldu negalima atsisesti, ant kilimo negalima atsistoti, o daiktu negalima liesti/apziureti.
Oooo, kad pasisakiau
Pati apakus 
P.S. ka tik "sukramsnojau" puikia naujai isleista knygute "Saldus gyvenimas Paryziuje" Noriu dar 
Todel jei kas esate skaite kazka panasaus is serijos "Prancuziska" - parasykite prasau!
Is tiesu - ar medine ar mdf didelio skirtumo nera, jei "aklinai" padengta dazais.
O kad neatrodytu gremezdiskai kokia medziaga bepasirinksite, dureliu dydis galetu buti mazesnis - t.y. ne 3 vnt. po metra, o 4-ios dureles su filingiukais - taip ji ir atrodys delikaciau ir manyciau naudotis patogiau stumdant siauresnes.
Ner uz ka, jei tik kazkiek padeda, tai ir valio
As zmogus paprastas ir vadovaujuosi labai paprastu pamastymu: GYVENAME TIK KARTA!!! Viena vieninteli!
Todel ta viena karta galim sau leisti vaikscioti po kilimus, kokiu norim, tureti baldus kokiu norim ir t.t., ir visa tai turi mums tarnauti ir dziuginti, nepaisant kas tiems daiktams su lauku darosi
Siaip paemus juk ir musu veidai raukslejasi, kunai sensta, nes jie irgi mums tarnauja tam tikra laika - viena vieninteli, apie tai pagalvojus kazkoks pasitrynes baldas ar imusta mediniu duru stakta man asmeniskai yra absoliutus O
Dar kitas reikalas - as esu uzkietejusi prancuziskos kulturos gerbeja, dievinu viska, kas susije su Prancuzija ir t.t. Ten daug dalyku mena simtmecius, yra pasilaupe, patrupeje, apibrizge, sutrukineje, suaizeje, parudije, pasilaupe, papelije ir t.t., bet man napakartojamai grazu
Gal todel man maloniau "naturaliai" gyvenamoje aplinkoje (kokia ji bebutu), nei jaustis namuose kaip steriliame baldu salone, kur ant baldu negalima atsisesti, ant kilimo negalima atsistoti, o daiktu negalima liesti/apziureti.
Oooo, kad pasisakiau
Pati apakus P.S. ka tik "sukramsnojau" puikia naujai isleista knygute "Saldus gyvenimas Paryziuje"
Noriu dar Todel jei kas esate skaite kazka panasaus is serijos "Prancuziska" - parasykite prasau!
o man patinka, kai viskas gerai islaikyta, net ir veidas
.S.Kubelka "Siandien madam pareis veliau" - veiksmas vyksta Paryziuje
.
