Gizmulka, labai ačiū už pagyrimus.

Būtinai parašyk ir savo istoriją, nors kai rašiau, atrodo, kad antrą kartą viską išgyvenau, ir tikrai ne vieną ašarytę nubraukiau, tačiau kai pagalvoji viską galima iškęsti, kad tik paskui vaikutis būtų laimingas ir nesikartotų tokie baisūs įvykiai...
Astara, sveikatytės visada reikia, ačiū

Ir aš kuo puikiausiai prisimenu kaip man padėjo Nojuką ant krūtinės, nors iš pradžių buvo baisoka, ar gerai apkabinu, tačiau jausmas neišpasakytas
Eveneir, tikiuosi nebereiks mums iškęsti kančių
Kuziuk, jūs tikriausiai neįsivaizduojat kaip tą vakarą man reikėjo jūsų paramos. Nors jau buvo naktis kai grįžau iš ligoninės be Nojaus, tačiau jūs gan ilgai sėdėjot kartu ir guodėt mane kol aš laukiau tyrimų rezultatų. Neįsivaizduoju kaip būčiau ištvėrus atrodo tokią ilgą naktį. Ačiū

Ir vėl ašaros byra.
Džiaugiuos, kad yra SM, ir kad čia galima rasti tokių nuoširdžių žmonių