Įkraunama...
Įkraunama...

Paramos ir labdaros fondas LUMENUS

Sveikos mamytės,

Su vyru įsteigėme Paramos ir labdaros fondą "Lumenus", norėdami padėti šeimoms, auginančioms neįgalius vaikučius bei prisidėti prie jų gydymo, reabilitacijos paslaugų prieinamumo ir svarbiausia - sveikimo.

Jei jūsų vaikučiui:
• 0 - 10 metų;
• jums reikalinga skubi pagalba/gydymas/reabilitacijos priemonės;
• reikalingas gydymas užsienyje ar kt.

rasykite man el.paštu : info@lumenus.lt ir mes nuoširdžiai pasistengsime jums padėti smile.gif


Asta
Paramos ir labdaros fondas "Lumenus"
Atsakyti
Smagu, kad įkūrėte. Tokių fondų yra, ir akcijos visokios vyksta... Pagelbėja vienetams, kai reikalingas brangus gydymas- ir tai aišku gerai, bet... kiek patys susidūrėte su neįgaliais ir jų problemom?
Gal norėtumėte keisti savo fondo kryptį- į naują ir gelbėti ne tiek vaikams, o šeimoms kurios susiduria su tokia bėda akis į akį?

Labai gaila, bet Lietuvoje gimus neįgaliam, ar vėliau sužinojus, kad turi kitokį vaiką- jokios psichologinės pagalbos šeimai nėra. Šeimos: tėvai, broliai, seserys, turi patys ieškoti atsakymų, bandyti susigyventi, priimti Tai.O tai trunka metų metus. Kartais net priimami sprendimai- atsisakyti to kitokio vaiko. Dažniausiai, kiek menu statistika 85 proc. šeimų, turinčių neįgalų vaiką, išsiskiria. O dar ką tenka išgyventi broliams, seserims - neišsakoma.
Ką realiai turim?
jokios psichologinės pagalbos, iškart sužinojus diagnozę-tokios niekas neteikia. Gerai jei yra koks medikas ligoninėje, suprantantis, užjaučiantis ir turintis psichologinių žinių. Man asmeniškai, o teko kalbėti su n gydytojų,nes isskirtinis atvejis, bet geriausia ką teko iš vienos gydytojos išgirsti - 'džiaukitės, kad vaikas judina rankas, kojas, o ne guli kaip rąstas".
LT pasiekiama (limituota ir be to su didelėm eilėm) psichologinė pagalba VRC - bet ten yra daugiau orientuota i vaiko psichologines problemas, kaip jas sutvarkyti, visos šeimos narių ten nekonsultuoja. Lankėmės tiek Kauno , tiek Vilniaus VRC n kartų.
Yra dar psichologinės pedagogoginės tarnybos-per taip pat limituotus apsilankymus, mums dabar žada gelbėti 5-metei dukrai, kaip priimti, susigyventi su kitokiu broliu.
Kitiems šeimos nariams- siūlo kreiptis į apmokamus psichologus.
Noriu akcentuoti dar ir tai, kad psichologinė pagalba šeimai reikalinga nuolat ar bent jau protarpiais, kai susiduriama su kažkiais sunkesniais atvejais: nes vienokios problemos kyla, kai tik atsiranda kitoks žmogutis, ir kai jis jau tampa asmenybe, skirtingais periodais jo santykis ir aplinkinių keičiasi- todėl pagal situaciją reikalinga ir psichologinė pagalba.
sakyčiau šeimos turinčios kitokį vaikutį turėtų būti, kaip ir spec. psichologo kontrolėje. Jei viskas gerai, nesikišama su patarimais, jei matoma kad blogai, ar pati šeima sako kokios bedos- patariama.
geriausios pagalbos (AČIŪ, VISOMS SUTIKTOMS MAMOMS), kokios esu gavus per 7 metus- patarimai, pasiguodimai,pokalbiai VRC centruose tarp mamų naktimis prie kavos , ir internetiniuose mamų forumuose.
O šiaip - "skęstančiųjų gelbėjimas, jų pačių reikalas". Todėl dažnai tokių vaikų mamos patampa savamokslėmis: logopedėmis, ergoterapėmis, kineziterapėmis, psichologėmis- ir netgi kartais oficialiai mokosi šitų specialybių, kad turėtų žinių pagelbėti savo vaikui, šeimai.
Tokie mano pamąstymai, o fondas- Jūsų. Galima eiti ir jau išmintais takais, imti sunkesnius pavienius atvejus, juos išgarsinti ir padėti. Sėkmių
Atsakyti
QUOTE(4xmama @ 2012 10 22, 10:58)
Smagu, kad įkūrėte. Tokių fondų yra, ir akcijos visokios vyksta... Pagelbėja vienetams, kai reikalingas brangus gydymas- ir tai aišku gerai, bet... kiek patys susidūrėte su neįgaliais ir jų problemom?
Gal norėtumėte keisti savo fondo kryptį- į naują ir gelbėti ne tiek vaikams, o šeimoms kurios susiduria su tokia bėda akis į akį?

Labai gaila, bet Lietuvoje gimus neįgaliam, ar vėliau sužinojus, kad turi kitokį vaiką- jokios psichologinės pagalbos šeimai nėra. Šeimos: tėvai, broliai, seserys, turi patys ieškoti atsakymų, bandyti susigyventi, priimti Tai.O tai trunka metų metus. Kartais net priimami sprendimai- atsisakyti to kitokio vaiko. Dažniausiai, kiek menu statistika 85 proc. šeimų, turinčių neįgalų vaiką, išsiskiria. O dar ką tenka išgyventi broliams, seserims - neišsakoma.
Ką realiai turim?
jokios psichologinės pagalbos, iškart sužinojus diagnozę-tokios niekas neteikia. Gerai jei yra koks medikas ligoninėje, suprantantis, užjaučiantis ir turintis psichologinių žinių. Man asmeniškai, o  teko kalbėti su n gydytojų,nes  isskirtinis atvejis,  bet geriausia ką teko iš vienos gydytojos  išgirsti - 'džiaukitės, kad vaikas judina rankas, kojas, o ne guli kaip rąstas".
LT pasiekiama (limituota ir be to su didelėm eilėm) psichologinė pagalba VRC - bet ten yra daugiau orientuota i vaiko psichologines problemas, kaip jas sutvarkyti, visos šeimos narių ten nekonsultuoja. Lankėmės tiek Kauno , tiek Vilniaus VRC n kartų.
Yra dar psichologinės pedagogoginės tarnybos-per taip pat limituotus apsilankymus, mums dabar žada gelbėti 5-metei dukrai, kaip priimti, susigyventi su kitokiu broliu.
Kitiems šeimos nariams- siūlo kreiptis į apmokamus psichologus.
Noriu akcentuoti dar ir tai, kad psichologinė pagalba šeimai reikalinga nuolat ar bent jau protarpiais, kai susiduriama su kažkiais sunkesniais atvejais: nes vienokios problemos kyla, kai tik atsiranda kitoks žmogutis, ir kai jis jau tampa asmenybe, skirtingais periodais jo santykis ir aplinkinių keičiasi- todėl pagal situaciją reikalinga ir psichologinė pagalba.
sakyčiau šeimos turinčios kitokį vaikutį turėtų būti, kaip ir spec. psichologo kontrolėje. Jei viskas gerai, nesikišama su patarimais, jei matoma kad blogai, ar pati šeima sako kokios bedos- patariama.
geriausios pagalbos (AČIŪ, VISOMS SUTIKTOMS MAMOMS), kokios esu gavus per 7 metus- patarimai, pasiguodimai,pokalbiai VRC centruose tarp mamų naktimis prie kavos , ir internetiniuose mamų forumuose.
O šiaip - "skęstančiųjų gelbėjimas, jų pačių reikalas". Todėl dažnai tokių vaikų mamos patampa savamokslėmis: logopedėmis, ergoterapėmis, kineziterapėmis, psichologėmis- ir netgi kartais oficialiai mokosi šitų specialybių, kad turėtų žinių pagelbėti savo vaikui, šeimai.
Tokie mano pamąstymai, o fondas- Jūsų. Galima eiti ir  jau išmintais takais, imti sunkesnius pavienius atvejus, juos išgarsinti ir padėti. Sėkmių



Dėkui uz atsakymą, pamastymus. Taip, mes auginame sūnų, kuriam 11 mėn buvo diagnozuotas CP. Dabar sūnui jau 6.5 ir mes sėkmingai antrus metus einame į mokyklą su sveikais vaikučiais. Psichologinių problemų turėjome ir mes su vyru, ir su vyresniuoju broliu teko daug kartu apie tai kalbėti. Ačiū Dievui, kažkokiu būdu mes tai įveikėme patys šeimoje ir absoliučiai visas įmanomas priemones sutelkėme vaiko pastatymui ant kojų, nes VRC taip pat nieko gero negavome. Gal todėl įsteigdama fondą daugiau masčiau apie vaikų reabilitaciją, o ne apie psichologinę pagalbą šeimoms.
Jūsų paliesta tema labai svarbi ir jūs esate teisi, sakydama, kad fondas turėtų dirbti ir šia kryptimi. Mano tikslas nėra garsinti pavienius sunkius atvejus. Mano tikslas nuoširdžiai padėti ar vaikučiui, ar šeimai smile.gif

Jei fondas galėtų jums padėti, parašykite man į el.paštą ir aš mielai apsvartysiu kaip mes tai galėtume padaryti.

Atsakyti
QUOTE(AstuleR @ 2012 10 23, 19:39)
Dėkui uz atsakymą, pamastymus. Taip, mes auginame sūnų, kuriam 11 mėn buvo diagnozuotas CP. Dabar sūnui jau 6.5 ir mes sėkmingai antrus metus einame į mokyklą su sveikais  vaikučiais. Psichologinių problemų turėjome ir mes su vyru, ir su vyresniuoju broliu teko daug kartu apie tai kalbėti. Ačiū Dievui, kažkokiu būdu mes tai įveikėme patys šeimoje ir absoliučiai visas įmanomas priemones sutelkėme vaiko pastatymui ant kojų, nes VRC taip pat nieko gero negavome. Gal todėl įsteigdama fondą daugiau masčiau apie vaikų reabilitaciją, o ne apie psichologinę pagalbą šeimoms.
Jūsų paliesta tema labai svarbi ir jūs esate teisi, sakydama, kad fondas turėtų dirbti ir šia kryptimi. Mano tikslas nėra garsinti pavienius sunkius atvejus. Mano tikslas nuoširdžiai padėti ar vaikučiui, ar šeimai smile.gif

Jei fondas galėtų jums padėti, parašykite man į el.paštą ir aš mielai apsvartysiu kaip mes tai galėtume padaryti.




Malonu girdėti, kad pagalba teikiama be "šau" elementu. Nesuprantu tokios pagalbos formos, kai yra viešinamos sunkiu ligoniukų gyvenimo istorijos, šeimos problemos, tada iškyla klausimas "Kas kam padeda?" Sekmės Jums Jūsų kilniame darbe 4u.gif
Atsakyti