QUOTE(xiuke @ 2013 02 02, 18:30)
svetimo skausmo nebuna, ir tinka sis posakis daugelyje situaciju...kas turi darba, neuzjaus neturincio, kitas pasisaipys, kad nesugebi susirasti, kitas , kad tik uz minimuma dirbi...tie zmones...
labai teisingai
aš buvau beveik 100 % tikra, kad darbą susirast nėra sunku..... Tačiau jau metus laiko matau, kaip tai beprasmiška..... nes mano vyras ieško darbo. Jis turi aukštąjį, dirba kompiuteriu ir t.t. tačiau jo profesija LT visiškai netinkama- jūrų biologas.
Šiandien sumąsčiau paieškot info apie vieną kompaniją, ir tuo pačiu atsidarė ši tema google. Suintrigavo, paskaičiau ir supratau, kad laaabai nemaža dalis žmonių išgyvena tą patį- tuos jausmus, kurie aplanko būnant bedarbiu. Bet kai matau savo brangųjį, kuris iš visų jėgų stengiasi neparodyti kaip prastai jaučiasi.... o man norisi jam kažkuo padėt..... žiauru.... cv siunčiam jau nežiūrint ar atitinka poreikius. Norisi tiesiog, kad dirbtų.....
Man labai patiko, kai per tv per anonsą viena žymi persona pasakė- brangūs valdininkai, jei tik norit, kad lietuviai išvažiuotų, tik pasakykit iki kada ir kur.... ten rodos, kalba buvo apie žemes ir jų mokesčius....
tai kai pradedu mąstyt pasiduodama liūdesiui- ant nosies gimdymas, butą nuomojam, jis šaltas, o mokesčiai nemaži, beieškant kito, atsiranda visokių niuansų, verčiančių pasilikt šiame..... vyras be darbo.... pažinčių nėra....
ui, koks gyvenimas gražus
kartais norisi apie tai išsikalbėt taip stipriai....
perskaičiusi Jūsų postus, matau, kad mes darom taip pat, kaip ir kiti beieškantys, cv, motyvaciniai laiškai- na ką dar bedaryt. Visi pažįstami žino apie mūsų padėtį, kad jei ką sužinotų, kad praneštų..... nebežinau, kiek įmanoma tverti....