Oi Germine, dėkui. Manau, čia sveikinimai man. Ir anokia čia paslaptis. Tiesiog baigtas dar vienas etapas

. Šiandien buvo teismas, kuris įvaikino mums dukrytę (net kalbu formuluotėm).
Karusia, šiandien buvau Sodroj, nežinau, ar pameni, retai rašau, nes rašiau, kad Vilniuj vieną kartą nunešiau į Sodrą teismo sprendimą ir po to užteko el. būdu. Klaipėdoj dar nebuvau buvus, tai buvau maloniai nustebinta, kad visi įrašai sistemoje yra, jog aš esu globėja, ir jokio teismo sprendimo nebereikia duoti. Ir dar sakė, kad buvo auditas ir gavo pastabų, kad per daug nereikalingų popierių kaupia.

Na, čia buvo kažkada diskusija.
Apie savo žiogelį (na, skaičiau, kad dar vienas žiogas temoj yra). Pradžia labai primena Šelmos ir Alfijos dabartinę istoriją. Kursuose susipažinom su šeima, vis bendravom, jų įvaikintos dukros sesė atsidūrė globos namuose. Serganti, nurašyta, depresuojanti (kūdikis net metų neturi- diagnozės įdomios). na, ir pakalbėjus jai, mums su Kauno vaiko teisėm, po visokių biurokratinių kliūčių, kas bendravo su Kauno kūdikių namais, supras, apie ką aš - prieš 2,5 metų mažoji atsidūrė mūsų namuose. Iš pradžių buvo nuolatinė globa, pabijojom, kad nesugebėsim finansiškai visko įveikti (tada jau buvo 1,7 m- nevaikščiojo, sirgo tuberkulioze, nuolatiniai sierootitai, širdies problemos, inkstų refliuksas, na, tiesa, dar buvo įrašyta, kad kurčia). Čia pavardijau dėl to, kad naujos mamos neišsigąstų tų diagnozių ir globos namų įvertinimų. Pusė ten tiesos, o dar kita pusė įveikiama augant ir rūpinantis.
Šiandien mūsų gražuolė ketverių linksma, guvi, drąsi panelytė. Lanko darželį, laksto, kalba. Žodžiu, turim nuostabią dukrytę ir tikrai džiaugiamės, kad va taip likimas susidėliojo ir mes susitikom- dabar net nebeįsivaizduojam, kad galėtų būti kitaip.
Aišku, dar mėnuo apskųsti teismo sprendimą.
Tiesa, pasibaigus posėdžiui, teisėja pasakė: dėkui, kad esat tokie geri. Tiesiog nustebino.