QUOTE(ziogelis2003 @ 2012 12 24, 21:16)
as galvojau vazone pirkti, paskui prie namo sodinti, bet mama taip ispeike, sako lietuviai senoveje niekada prie namo nesodindavo egles nes tai liudesio medis, o jei sodindavo tai ir liepa salia, nu tai ir nebepirkau, nors labai norejau cia visuos kiemuos egles ispuostos lemputem, ne tiek gi del saves, bet del vaiku...
Kadangi paprastos eglės išauga aukštos, prie pat namų jų, greičiausia, nesodindavo, bijodami žaibo, bet, tikriausiai, pats prietaras egzistuoja tik viename kokiame regione, nes mano senelis nuo Raseinių, man gimus, prie namų pasodino eglutę (sūnums gimus - ažuoliukus), prie senelių namų buvo "trakiukas" - maža giraitė, kurioje augo įvairių medžių, taip pat ir eglės. Prosenelio sodyba Suvalkijoje irgi buvo apodinta įvairiais medžiais, taip pat ir eglėmis - pamenu, kaip į svečius važiuodama, pro traukinio langus pirmiausia pamatydavau didžiules egles. Į pačią aukščiausią vieną kartą žaibas ir trenkė.
O šiaip, pasitikrinau Valdžio Celms knygoje "Baltų raštai ir ženklai". Cituoju: "Eglė, kadagys (taip pat ir pušis) - amžinai žaliuojantys medžiai, amžinojo gyvenimo simbolis, kuris Laimos šluotelėje [atrodo taip: >>>III<<<] išreikštas kaip cikliškas ryšys, nes atsinaujinti gali tik tas, kas pasensta ir miršta".
Grįžtant prie temos, visos eglutės papuoštos. Namuose - 50:50 mano darytais ir "tarybiniais" žaisliukais - kabinome varveklius ir keletą įdomesnių senųjų. Anūkas nesudaužė nieko, nors segė žaisliukams kabliukus, o va dukra sugebėjo sudaužyti du varveklius. Kūčiavojom pas mano tėvus ir, kaip paprastai, mama nustebino, eglutę papuošė vien tik per daugelį metų surinktomis snaigėmis. Buvo labai gražu!