Mano sūnui jau 16, tai labai džiaugiuosi, kad to mano dėmesio jau jam tiek nereikia. Nes besimokydama tikrai nuo jo nuvogčiau.Aišku yra bendrakursių su visai mažučiais vaikučiais. Nelabai įsivaizduoju ar aš pavežčiau jų vietoje-darbas, mažas vaikas ir mokslai.Kažko tektų atsisakyt.
Aišku, kad mokytis niekada ne per vėlu 
Reikia tik noro, šiek tiek pastangų ir žinoma, finansų... kai visa tai yra turima, tada vos ne visi keliai atviri 
tik spėk rinktis ir suktis studijose, darbuose ir t.t.
Reikia tik noro, šiek tiek pastangų ir žinoma, finansų... kai visa tai yra turima, tada vos ne visi keliai atviri tik spėk rinktis ir suktis studijose, darbuose ir t.t.
Mokytis niekada nėra per vėlu! Mano manymu tai tik bandymas save pateisinti, jog geriau nesimokyti, nes netinkamas amžius, netinkamas laikas, vaikai ir pan. Juk kai yra noras, vidinė motyvacija kažko siekti, tada belieka tik veikti ir siekti žinių 
Universitete niekas neatneša žinių ant lėkštutės, reikia ir pačiam domėtis, ieškoti, analizuoti. Mano manymu su amžiumi kaip tik ateina tikrasis studijų suvokimas, tada žiūrėk po bakalauro seka ir magistras, ir doktorantūra
Universitete niekas neatneša žinių ant lėkštutės, reikia ir pačiam domėtis, ieškoti, analizuoti. Mano manymu su amžiumi kaip tik ateina tikrasis studijų suvokimas, tada žiūrėk po bakalauro seka ir magistras, ir doktorantūra
Laba diena Nežinau ar sulauksiu atsakymo, bet šita tema jau senai judėjo į priekį 
Aš čia tik naujokė dar
Paskaičiau kiek daug vyresnių žmonių siekia mokslo, eina pirmyn, nestovi vietoje, tai tik pagirtina Mano grupiokui 52metai 
nu ir ką žmogelis patenkintas,laimingas, augina anūkus ir lanko stropiai paskaitas 
Kaip bebūtų AŠ UŽ MOKSLĄ VISOM KETURIOM
O aš baigiau verslo studijas ir žinau ,kad tai ne man, sukandus dantis mokiausi 
ne ne ne, TIKRAI ŽINAU, KAD NE MAN 
Ir dabar esu apsisprendus ką noriu studijuoti, man 26 metai, bet studijos užtruktų ilgokai, vien bakalauro neužtektų,reikės ir magistro, o draugės žinoma sako ir kiti aplinkiniai, ar pablūdai reikia apie šeimą galvoti, ar čia karjeros sieksi, jau senai pasiekta turėjo būti, jei nepasiekei iki šiol tai neverta ir mokintis 
Po tokių pamokslų išvis smegenys sujaukė Manau, kad turint šeimą galima ne ik mokslus pabaigti, bet ir susikurti gerbūvį.....
Na paskaičiau Jūsų postus tai mokotės ir mokotės, Šaunuolės
Nežinau ar sulauksiu atsakymo, bet šita tema jau senai judėjo į priekį Aš čia tik naujokė dar
Paskaičiau kiek daug vyresnių žmonių siekia mokslo, eina pirmyn, nestovi vietoje, tai tik pagirtina
Mano grupiokui 52metai nu ir ką žmogelis patenkintas,laimingas, augina anūkus ir lanko stropiai paskaitas Kaip bebūtų AŠ UŽ MOKSLĄ VISOM KETURIOM
O aš baigiau verslo studijas ir žinau ,kad tai ne man, sukandus dantis mokiausi ne ne ne, TIKRAI ŽINAU, KAD NE MAN Ir dabar esu apsisprendus ką noriu studijuoti, man 26 metai, bet studijos užtruktų ilgokai, vien bakalauro neužtektų,reikės ir magistro, o draugės žinoma sako ir kiti aplinkiniai, ar pablūdai reikia apie šeimą galvoti, ar čia karjeros sieksi, jau senai pasiekta turėjo būti, jei nepasiekei iki šiol tai neverta ir mokintis Po tokių pamokslų išvis smegenys sujaukė Manau, kad turint šeimą galima ne ik mokslus pabaigti, bet ir susikurti gerbūvį.....Na paskaičiau Jūsų postus tai mokotės ir mokotės, Šaunuolės
Manau, kad mokytis niekada ne vėlu. Ir, sakyčiau, netgi būtina visą gyvenimą ko nors mokytis. Na, nebūtinai baigti keletą specialybių, bet tiesiog - kasdien kažko naujo gyvenimiško mokytis ar tiesiog plėsti akiratį -
pradėti mokytis naujų užsienio kalbos žodžių, išmokti bendrauti ir sutarti su "sunkiais", emocionaliais žmonėmis, išmokti jausti padėką ir mokėti užjausti, dalintis, aukoti, lavinti kantrybę, pakantumą, išbandyti naujus patiekalus su netradiciškais ingredientais ir įdomiai juos pateikti, išmokti valdyti jėgos aitvarą, gaminti sojos vaško žvakes, lankstyti origamį ir t.t.
Tiesa, anksčiau, kai tik studijavau, konkrečių dalykų mokymasis ir knygų skaitymas atrodė tarsi savaime suprantamas dalykas. Dabar, kai dirbu, taip sunku "prisėsti prie knygų", jeigu jos nėra skaitomos tik malonumui
.
Aišku, nuo studijų metų daug kuo ir savaime pradėjau domėtis "nepriverstinai". Tiesiog imi suprasti, kad naujos žinios, jų gilinimas yra naudingas procesas, kuris plečia akiratį, atveria naujas galimybes ir kelius, paįvairina ir įdomesnį daro gyvenimą.
pradėti mokytis naujų užsienio kalbos žodžių, išmokti bendrauti ir sutarti su "sunkiais", emocionaliais žmonėmis, išmokti jausti padėką ir mokėti užjausti, dalintis, aukoti, lavinti kantrybę, pakantumą, išbandyti naujus patiekalus su netradiciškais ingredientais ir įdomiai juos pateikti, išmokti valdyti jėgos aitvarą, gaminti sojos vaško žvakes, lankstyti origamį ir t.t.
Tiesa, anksčiau, kai tik studijavau, konkrečių dalykų mokymasis ir knygų skaitymas atrodė tarsi savaime suprantamas dalykas. Dabar, kai dirbu, taip sunku "prisėsti prie knygų", jeigu jos nėra skaitomos tik malonumui
. Aišku, nuo studijų metų daug kuo ir savaime pradėjau domėtis "nepriverstinai". Tiesiog imi suprasti, kad naujos žinios, jų gilinimas yra naudingas procesas, kuris plečia akiratį, atveria naujas galimybes ir kelius, paįvairina ir įdomesnį daro gyvenimą.
