Profesionalūs specialistų patarimai

Ilgalaikis taupymas yra vienas iš patikimiausių būdų sukaupti pinigų. Dažniausiai ilgalaikio taupymo tikslas yra pensija arba santaupos, iš kurių gyvensime, kai jau nebebūsime darbingi ir pajamų nebeuždirbsime.

Dabar vyksta diskusijos, ar nediskriminuojami pensininkai, kai jiems atsisakoma suteikti paskolą, parduoti daiktą išsimokėtinai dėl jų amžiaus. Ar vyresnio amžiaus žmonės gali grąžinti vartojimo paskolas, susimokėti už skolon įsigytas prekes, bankai vertina pagal tam tikrus mokumo, rizikos kriterijus. Tačiau nežinau banko (nei Lietuvoje, nei, kiek teko domėtis, užsienyje), kuris paskolintų pensijai.

Yra abejojančių ilgalaikiu taupymu, nes čia pat mūsų tėvų patirtis, kad visą gyvenimą kauptos santaupos nuvertėjo. Tačiau nereikia pamiršti, kad gyvenom kitoje santvarkoje, kitoje ekonomikoje. Šiandien turime daugiau galimybių išvengti tokių pasekmių. Kas abejoja lito verte po poros metų – gali kaupti eurais, kam atrodo nesaugu Lietuvoj – gali rinktis užsienio valstybių skolos vertybinius popierius.

Keletas argumentų tiems, kurie abejoja


Pradėkite jau šiandien. Suplanuokite, kokią sumą pageidaujate sukaupti, suskaičiuokite, per kiek laiko ją sukaupsite ir kokie turi būti atidėjimai.
Didelė dalis žmonių, kaip parodė vienas neseniai pristatytas tyrimas tvirtina, kad neturi ką taupyti, nes, gyvena nuo algos iki algos, negali atidėti didesnių sumų. Atidėkite mažesnes ir per kurį laiką sukaupsite didesnę.
Jei jums atrodo, kad pensijų fondų, gyvybės draudimo taisyklės ir skaičiavimai labai sudėtingi, nesuprantate, kas yra investavimo kryptis, pelningumas, investicinis atidėjimas, kokios garantijos – drąsiai klauskite, paslaugų teikėjai turi jums paaiškinti. Tą bandysiu daryti ir aš šiuose, jau nuolatiniais tapusiuose straipsniuose.
Kasdieninių išlaidų registravimas ir mėnesio rezultatai jus gali nustebinti arba išgąsdinti. Ir rasite, arba būsite priversti ieškoti galimybių taupyti.
Ilgalaikį taupymą remia valstybė (tie kas pradeda kaupti sudaręs gyvybės draudimo arba pensijų sutartį, susigrąžina dalį sumokėtų mokesčių – o tai papildomos pajamos). Jei kam atrodo, kad jo pinigai nuvertės, juos “suvalgys” infliacija, galiu pasakyti, kad infliacija yra maža. Tiesiog kylant kainoms ir pajamoms, atidėjimai taupymui turi taip pat didėti.
Taupymo planui sudaryti nereikia būti nei finansų magistru, nei finansų ministru. Geriausiai savo poreikius ir galimybes išmanote jūs pats.
Ilgalaikio taupymo planas turi susidėti iš keleto elementų:


1. Suma, kurią norite sukaupti.
2. Laikas, kurį turite norimai sumai sukaupti.
3. Periodinės įmokos, reikalingos sukaupti norimą sumą per turimą laiką.

Kai tik žmogus pradeda uždirbti pajamas, dalį jų reikia atidėti taupyti. Kuo anksčiau pradėsite, tuo neskausmingesni bus šie atidėjimai. Pastovumas ir kaupiamosios palūkanos daro stebuklus.


Papildyta:
Pinigai juodai dienai 2003 metais „TNS Gallup“ atliktas tyrimas parodė, kad daugiau kaip pusė šalies namų ūkių turėjo atliekamų pinigų, o daugiau kaip du trečdaliai teigė turį galimybę taupyti. Tiesa, tuo metu finansinės padėties pokyčiai ateityje buvo vertinami labiau neigiamai.
Dabar gyventojų nuomonė apie finansinę padėtį ateityje nuolat gerėja, ir neigiami ateities vertinimai jau virsta teigiamais.

Vis dėlto niekas negali atspėti ateities. Nėra patikimų būdų numatyti, kas ir kada gali atsitikti su jūsų darbu, sveikata ar šeima. Net jei jums sekasi ir kartais „išlošiate keturis kampus“, nereiškia, kad fortūna jūsų nenuskriaus.
Kiek reikėtų turėti pinigų juodai dienai? Yra taisyklė – tiek, kad galėtumėte išgyventi 3–6 mėnesius, negaudami jokių pajamų.
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinės šeimos mėnesio išlaidos 2003 metais buvo 487 Lt, didžiuosiuose miestuose – 585,30 Lt, kaime – 383,60 Lt vienam šiemos nariui per mėnesį. Taigi vidutiniškai vienam šeimos nariui reikėtų turėti apie 1 500 Lt neliečiamų santaupų. Jei jūs skaičiuojate savo išlaidas – mėnesio pabaigoje žinosite tikslesnį skaičių.
Šiais pinigais turėtų pirmiausia pasirūpinti tie, kurie turi kokių nors įsipareigojimų – yra paėmę paskolą, įsigiję prekių išsimokėtinai, nes už įsipareigojimų nevykdymą laiku skaičiuojamos baudos ir delspinigiai, o dar brangiau kainuoja atgauti gerą vardą.
Keletas patarimų, kaip valdyti šiuos pinigus:


Jei tokios sumos neturite, pradėkite taupyti. Jei per mėnesį atsargai atidėsite po 10 proc. pajamų, savo poreikių smarkiai apriboti nereikės.

Atsispirkite pagundai išleisti šiuos pinigus naujiems baldams, drabužiams ar atostogoms, o jei dalį panaudojote – nedelsdami ją papildykite.

Pastebėjote, kad auga išlaidos, atsirado naujų įsipareigojimų – didinkite ir būtinas atsargas.

Kur šiuos pinigus laikyti? Būtina sąlyga – galimybė prireikus juos iš karto pasiimti be didelių nuostolių. Antra sąlyga – pinigų turi daugėti.. Galimi variantai – kaupiamojo indėlio sąskaita, terminuotasis indėlis, obligacijos. Gaila, netekome labai geros alternatyvos – Vyriausybės taupymo lakštų. Tikėtina, kad ateityje atsiras daugiau alternatyvų, rizika bus maža, opelningumas didesnis.

Paskelbta „Lietuvos žiniose“ 2004 10 11


Papildyta:
Šeimos biudžetas cento tikslumu
Išpeikus valdžią ir suskaičiavus svetimus pinigus, gyvenimas nepagerėja. Tad kaip elgtis, kad netaptume situacijos įkaitais ir nepriklausytume nuo to, kada bus rinkimai ir kokius mūsų vaikai mokės mokesčius.

Šiandien, kaip niekada, svarbu suvokti, kad už savo pinigus dabar ir ateityje atsakingi esame tik patys. Situacijos įkaitais tapę socialiai pažeidžiamiausi mūsų visuomenės žmonės, pensininkai, akivaizdus pavyzdys, kad niekas kitas mumis nepasirūpins kaip mes patys. Išpeikus valdžią ir suskaičiavus svetimus pinigus, gyvenimas nepagerėja. Kaip elgtis, kad netaptume situacijos įkaitais ir nepriklausytume nuo to, kada bus rinkimai ir kiek mūsų vaikai mokės mokesčių.

Gyvenimas nestovi vietoje. Naujovės netrunka atsirasti ir įsitvirtinti: investicinėmis paslaugomis Lietuvoje naudojasi ar netrukus naudosis daugiau kaip pusė milijono gyventojų (kiekvienas, pasirašęs pensijų kaupimo sutartį) – ką apie tai žinome, kas yra investavimas, kas yra vertybiniai popieriai, kuo akcijos skiriasi nuo obligacijų, ar penkiasdešimtmečiai jau pasmerkti skurdžiai senatvei?

Pradėsime nuo elementaraus šeimos ar savo pinigų paskirstymo. Jis taikomas kiekvienai šeimai – ir tai, kuri gauna mažiau pajamų ir priversta skaičiuoti kiekvieną centą, ir tai, kuri uždirba daugiau, tačiau nesupranta, kur dingsta pinigai:


pinigai kasdieniniam naudojimui (maistas, drabužiai, mokesčiai, transportas, ryšiai ir pan.);
pinigai juodai dienai (jeigu staiga netenkama pajamų arba jos smarkai sumažėja);
planuojami dideli pirkiniai (būstas, baldai, kelionės, atostogos, nuosavas verslas, išlaidos vaikų mokslui ir pan.); pinigai, skirti senatvei (priedas prie pensijos).
Mūsų šalyje beveik 40 procentų dirbančiųjų darbo užmokestis yra 600 litų ir mažiau, vidutinė pensija – 340,50 litų. Nenuostabu, kad sulaukiu piktų pastabų, girdi, geriau pasakyk, kaip išgyventi iš minimumo, iš kur paimti tiek pinigų, kad užtektų ir maistui, ir susimokėti už šildymą, ir turėti juodai dienai, ir dar kaupti. Suprantu tų žmonių nuoskaudą, Tačiau, užuot piktinusis, derėtų pripažinti – yra taip kaip yra. Ką galime padaryti šiandien, kad rytoj būtų geriau arba bent jau nebūtų blogiau?

Reikėtų pradėti nuo savęs. Pirmiausia patarčiau suskaičiuoti šeimos mėnesio išlaidas centų tikslumu. Jei tai padarysite šildymo sezono metu, išlaidų bus daugiau, tačiau taip galėsite įvertinti galimas didžiausias mėnesio išlaidas.

Vieniems tai bus galimybė pamatyti, kaip galima sutaupyti; jie kiekvieną mėnesį registruos išlaidas ir planuos jas iš anksto. Tai puikus būdas kitiems šeimos nariams įsitikinti, kad viskas kainuoja ir kiek kainuoja. Kitiems tai parodys, kur dingsta pinigai (pamatys, kiek kainuoja pietūs ne namie). Dar kitiems toks planavimas leis tiksliau įvertinti savo galimybes imti paskolą, nustatyti būtiną gyvybės draudimo sumą ar mėnesio pensiją, padės apskaičiuoti, kokia pinigų atsarga reikalinga, o kiek galima atidėti (investuoti) ilgesniam laikotarpiui.

Šeimos finansų ekspertė
Julita Varanauskienė
Tel.: (8 ~ 5)268 2518,
j.varanauskiene@vb.lt

Paskelbta "Lietuvos žiniose" 2004 09 27
Skelbiant, platinant ar naudojant šią informaciją, būtina nuoroda į Vilniaus banką.

Jaunos moters taupymo ypatumai (1) Astai greitai sukaks trisdešimt. Savo šeimos ji neturi, gyvena su tėvais. Norėtų gyventi atskirai, įsigyti savo būstą, tačiau neturi tam laiko, bet iš tikrųjų, manau, bijo ir nesiryžta prisiimti didelių įsipareigojimų.

Asta dirba didelėje ir žinomoje įmonėje. Uždirba 2 500 litų per mėnesį (į rankas). Turi sąskaitą, kurioje visada laiko apie 1 000 litų. Bet daugiau nieko nesutaupo, nors, atrodo, nieko ypatingo neperka. Asta stebisi, kur dingsta pinigai? Juk studijų laikais jos pajamos neviršijo 500 litų, ir ji puikiausiai išsiversdavo. Kas pasikeitė?

Maistas. Dabar, kai Asta dirba, pietauja mieste. Per dieną vidutiniškai pietums išleidžia 16 litų – pica ir gėrimas, kartais dar kava ir pyragaitis. Kartą per savaitę po darbo su draugėmis susitinka kavinėje: vidutinės tokio pasisėdėjimo išlaidos – 20 litų (taurė vyno ar kokteilis, arbatos puodelis, desertas). Už maistą namuose mamai atiduoda po 100 litų per mėnesį. Asta dar ir rūko – po pusę pakelio per dieną. Cigaretės per mėnesį kainuoja apie 60 litų. Taigi Astos išlaidos maistui, gėrimams ir tabakui, kai nėra jokių vakarėlių ir gimtadienių, siekia beveik 600 litų.
Drabužiai. Asta neturi daug drabužių, tačiau kartą per sezoną tiesiog būtina atnaujinti dalį garderobo: reikalingas naujas aprangos komplektas ir pora batų. Šiais metais jai dar reikės nusipirkti ir viršutinių drabužių, mat žieminis ir rudeninis paltukai jau nebeatrodo gražiai. Taigi vidutiniškai sezono aprangos atnaujinimas (kelnės ar sijonas, palaidinė, megztukas, švarkas, batai) jai kainuoja 800 litų. Dar pridėkime sezono išlaidas apatiniam trikotažui (Asta išsigando, kai pamatė, kiek išleidžia pėdkelnėms), drabužių valymo paslaugoms (400 litų) ir padalinkime iš sezono mėnesių skaičiaus, gausime mėnesio vidurkį – 400 litų.
Būstas. Asta prisideda prie tėvų išlaidų kas mėnesį dar po 100 litų. Būsto apstatymas ir buities reikmenys papildomai nekainuoja. Na, pernai jie nusipirko televizorių, Asta kažkiek prisidėjo, bet to neskaičiuosime.
Sveikata ir higiena. Maisto papildai, higienos priemonės ir kiti profilaktiniai medikamentai per mėnesį kainuoja apie 50 litų. Kosmetikai, Asta manė, kad išleidžia nedaug, bet kai suskaičiavome (dekoratyvioji kosmetika, veido, kūno, plaukų priežiūros priemonės), pasirodė, kad suma per mėnesį siekia 130 litų. Be to, kartais apsilanko soliariume, pas masažistę ir sumoka dar 80 litų. Taigi už tai, kad būtų graži ir sveika, Asta moka 260 litų per mėnesį.
Transportas. Asta vairuoja savo automobilį. Už degalus ir vietą automobilių aikštelėje per mėnesį sumoka 250 litų. Šiemet jau reikės pirkti naujas vasarines padangas.
Ryšiai. Už pokalbius telefonu mokėti nereikia. Asta turi darbovietės telefoną, kurį gali naudoti ir asmeniniams tikslams. Interneto irgi užtenka darbe.
Laisvalaikis. Asta lanko sporto klubą, kuriame mėnesio abonementas kainuoja 220 litų. Tiesa, priskaičiavus kitas su treniruotėmis susijusias išlaidas (energetinius kokteilius, aprangą, mineralinį vandenį), mėnesio suma šoktelės iki 300 litų. Kartą per mėnesį Asta nueina į kokį nors renginį – koncertą, teatrą, filmą, tam išleidžia apie 40 litų. Dar perka knygų, bet riboja sumą: ne daugiau kaip 40 litų per mėnesį. Kartą per metus mergina važiuoja kur nors atostogauti. Vidutiniškai tokiai kelionei skiria 3 000 litų. O jei atostogų išlaidas padalintume kiekvienam mėnesiui, suma neviršytų 250 litų. Vidutinės išlaidos laisvalaikiui – 630 litų.

Vidutinės mėnesio išlaidos – 2 240 litų, dar kažkur pradingo beveik 250 litų.. Prisiminkime, į mėnesio išlaidas neįskaičiavome nenumatytų pirkinių (kartais malonių niekučių, kartais brangesnių aksesuarų), visokių švenčių (vien pernai Asta šoko trijose vestuvėse), gimtadienių ir kitokių dovanų (Asta turi krikštasūnį, kuris ją labai myli ir kuriam ji kiekvieną kartą perka dovanėlę, nes anksčiau dovanota mašinytė „jau nebetuli latų“).
Atrodo, tai nėra kokios nors ypatingos išlaidos, bet, jei palyginsime su statistinėmis mėnesio išlaidomis, pamatysime, kad maistui Asta išleidžia 400 litų daugiau, drabužiams – 350 litų, transportui – 170 litų, laisvalaikiui – 600 litų. Sakysite, žmogus dirba, tai ir užsidirba, kad galėtų valgyti, kur nori, leisti laisvalaikį, kaip nori, pasipuošti ir sveikai gyventi. Nesiruošiu ginčyti tokių argumentų. Tačiau, jei turėsime tikslą sutaupyti ir ieškosime tokių galimybių, kai darbo pajamos daugiau kaip dukart viršija statistinį šalies vidurkį, į šiuos skaičius pažvelgsime kitaip.
Paskelbta „Lietuvos žiniose “ 2005 balandžio 25 d.

Jaunos moters taupymo ypatumai (2) Praėjusį pirmadienį rašiau apie Astą, jauną moterį, kuri, gyvendama su tėvais ir uždirbdama 2 500 litų per mėnesį, sprendžia, ar gali imti paskolą būstui, ar apskritai gali prisiimti kokių nors finansinių įsipareigojimų, nes pinigų jai nelieka. O santaupos niekaip nedidėja. Visos išlaidos atrodo pagrįstos: maistas, drabužiai, transportas, sporto klubas.

Asta turi ir teorinių, ir praktinių galimybių per mėnesį sutaupyti 400–800 litų. Jos sutaupoma suma priklausytų nuo pasirinkto išlaidų plano.

Maistui mieste Asta išleidžia 16 litų per dieną. Galima rasti galimybių maitintis mieste ir neviršyti 10 litų sąskaitos. Per mėnesį galima sutaupyti 130 litų. Radikalesnis sprendimas būtų atsisakyti pietų mieste ir valgyti savo gamintą maistą, tačiau tai Astai nepriimtina, nes nėra sąlygų. Ko gero, teks mesti ir rūkyti, nes tai ne tik kenksminga, bet ir brangu. Pasisėdėjimai su draugėmis taip pat gali kainuoti pigiau. Ypač jei draugės palaikys Astą, susitars neišlaidauti ir atsisakys, pavyzdžiui, saldumynų, – sutaupome dar 40 litų. Be to, galima paieškoti ir kitokių laiko praleidimo kartu formų.

Drabužiams Asta išleidžia per daug – 400 litų per mėnesį. Bus sunku riboti šias išlaidas, atsižvelgiant į Astos pomėgį vaikščioti po parduotuves ir kas sezoną atnaujinti savo aprangą, juo labiau kad tam tikri aprangos reikalavimai keliami ir darbe. Ji tikrai nepirks dėvėtų drabužių. Ribojimas būtų numatyti sumą, kurią ji skiria drabužiams per ketvirtį, o jei ketina įsigyti brangesnį pirkinį, teks pradėti kaupti iš anksto, kol vokelyje su užrašu „Drabužiams“ susikaups reikalinga suma. Taigi 300 litų per mėnesį drabužiams – tai riba, kurios nevalia peržengti. Sutaupome dar 100 litų.

Sveikatos ir higienos išlaidos yra per didelės. Teks pereiti arba prie pigesnės kosmetikos, atsisakyti arba retinti masažo seansus. Tokiu būdu išlaidas galima sumažinti bent jau ketvirtadaliu – vietoj 260 litų skirti tik 200 litų.

Visuomeninis transportas – viena iš galimybių riboti išlaidas, kurių prireikia naudojantis nuosavu automobiliu.. Tokiu būdu prireikus galima sutaupyti 100–150 litų.

Laisvalaikis Astai kainuoja brangiai – daugiau kaip 600 litų per mėnesį, iš kurių didžiausia dalis tenka sporto klubo abonimentui ir grąžinamai paskolai už kelionę. Būtų sunku atsisakyti sporto klubo, atostogų kelionių, koncerto. Galima ieškoti pigesnio klubo, per kitas atostogas pasirinkti pigesnę kelionę ir taip sumažinti išlaidas 50–150 litų. Tačiau pačiu blogiausiu atveju Asta galėtų per mėnesį laisvalaikio sąskaitą sumažinti 300–400 litų.

Taigi Asta turi galimybių taupyti. Ji nesunkiai pajėgtų sumažinti savo išlaidas 400 litų per mėnesį, galėtų prisiimti trumpalaikius įsipareigojimus, kai paskolos įmoka siektų 800 litų. Tačiau tam būtini taupymo įgūdžiai. Efektyvi drausminanti priemonė yra išlaidų planavimas ir registravimas (arba taip vadinamoji vokelių sistema). Jei tik gavusi pinigus Asta atidės dalį taupymui ir nelaikys jų namuose ar mokamosios kortelės sąskaitoje, bus mažiau pagundų neplanuotoms ir dažnai nereikalingoms išlaidoms.
Paskelbta „Lietuvos žiniose“ 2005 gegužės 2d.



Papildyta:
Jaunos moters taupymo ypatumai (3) Viena iš Astos svajonių – savas kampas. Kilus visuotiniam tautos kraustymuisi, kai visi aplinkui ima paskolas ir perka būstus, Astos nepalieka mintis, kad ir jai reikėtų imti paskolą, pirkti būstą ir pagaliau išsikelti iš tėvų.

Pabandykime šį Astos norą panagrinėti. Psichologiškai viskas aišku, Asta – suaugęs žmogus, norintis gyventi atskirai. Savas kampas ir savas stogas suteikia savarankiškumo ir laisvės. Tačiau, jei kalba krypsta apie lėšų valdymą, psichologijai ir emocijoms vietos maža.

Ekonomistai vertina alternatyvias galimybes. Asta jų turi tris: likti gyventi su tėvais, išsinuomoti arba pirkti butą. Jas ir apžvelgsime.

Tarkime, Asta liktų gyventi su tėvais. Išlaidos būstui ir jo išlaikymui nepadidėtų, tačiau, jei Asta kurtų šeimą (o ji tokių planų turi), savo būsto vis tiek reikės. Tik gal tada tėvai sutiktų išsikelti ir palikti jai trijų kambarių butą. Deja, Asta su tėvais apie tai niekada nekalbėjo – per daug jautri tema.

Jei Asta nuspręstų išsinuomoti butą, nuoma jai kainuotų apie 700–1 000 litų per mėnesį. Nuomos kaina priklauso nuo rajono. Nereikėtų pamiršti ir eksploatavimo sąnaudų (apie 200 Lt). Per metus susidarytų apvali suma už teisę ir malonumą gyventi atskirai. Pigiau būtų gyventi keliese, tačiau tada gal nereikėtų ir iš tėvų namų kraustytis.

Pirkti būstą kainuotų brangiau: senas dviejų kambarių butas senos statybos name, kuriam reikalingas remontas, kainuoja apie 170 000 litų, naujos statybos su daline apdaila – apie 220 000 litų. Remontas arba apdaila, baldai, kiti namų apyvokos daiktai kainą padidintų dar 5 000 – 25 000 litų. Taigi pasirinkus patį ilgiausią paskolos terminą, mėnesio įmokos (paskola ir palūkanos) būtų apie 800 – 1 300 litų. Beveik tiek pat, kiek ir nuoma.

Dar svarbu atsižvelgti ir į Astos planus. Sakoma, kad jei nesiruoši tame būste gyventi ilgiau kaip trejus metus, pirkti ir dar remontuoti neverta. Tada verčiau nuomoti. Asta turi galimybių išvykti pagyventi ir padirbėti užsienyje per savo darbovietę, tačiau nesiruošia visam laikui išvykti iš Lietuvos. Gal kokiems metams. Taigi, įvertinus, kad nuomos mokesčiai ir paskolos įmokos skiriasi nedaug, – geresnis variantas Astai būstą pirkti.

Nekilnojamasis turtas gali būti puiki investicija, tikintis, kad jo vertė padidės daugiau nei bus sumokėta palūkanų ir bus galima parduoti brangiau. Apie tokias galimybes pakalbėsime artimiausiu metu. Nekilnojamasis turtas gali būti ir pajamų šaltinis, jei jis išnuomojamas. Pavyzdžiui, jei Asta dar kurį laiką gyventų su tėvais, o būstą išnuomotų. Ar Asta sugebėtų mokėti paskolos įmokas, skaičiavome anksčiau: šiek tiek pakoregavusi savo gyvenimo būdą ir išlaidas, sugebės.

Taigi, ar jau žinome teisingą atsakymą, ką daryti Astai? O atsakymas – PIRMIAUSIA ASTAI BŪTINA PASIKALBĖTI SU TĖVAIS, su kuriais gyvena. Pokalbis nelengvas. Ir nors pradžioje buvo rašyta, kad čia psichologijai ir emocijoms vietos maža, – jų prireiks, nes tai gali padėti priimti patį geriausią ekonominį sprendimą.

Paskelbta „Lietuvos žiniose“ 2005 gegužės 23 d.



Papildyta:
Jaunos moters taupymo ypatumai (4)
Kiekvieno gebėjimas taupyti yra individualus. Svarbu ne tik tai, kiek uždirbame, bet ir tai, kiek išleidžiame. Taupyti – tai atsisakyti vartoti šiandien norint rytoj turėti daugiau.

Taupyti lengviau, jei gerai žinai, kam taupai. Asta, pavyzdžiui, nori susitaupyti pinigų naujam būstui ir įsitikinti savo galimybėmis grąžinti paskolą. Gali būti ir kitų tikslų: atostogos, nauji batai, drabužiai ar baldai. Aišku, visiems šitiems daiktams įsigyti galima imti vartojimo kreditą. Bet tada vis tiek būsime priversti taupyti, kad grąžintume kreditą ir sumokėtume palūkanas.

Viena iš veiksmingiausių taupymo priemonių – išlaidų plano arba biudžeto sudarymas. Pirmiausia nustatomos didžiausios kiekvienos išlaidų grupės sumos, pavyzdžiui, per mėnesį. Po to visos faktinės išlaidos registruojamos. Tikslas – neviršyti nustatytos sumos. Mes jau esame skaičiavę, kiek ir kokias išlaidas Asta galėtų sumažinti.

Išlaidų planas turėtų būti realus. Idėja sutaupyti 2 000 litų per mėnesį teoriškai įmanoma, tačiau praktiškai – ne, todėl, jei neprispaudė bėda, geriau pasirinkti taupyti ne tokią didelę sumą (Astai, pavyzdžiui, po 600–800 litų per mėnesį). Nereikėtų pamiršti ir vienkartinių išlaidų, pavyzdžiui, dovanų, įvertinti ir numatyti galimas neplanuotas išlaidas. Pavyzdžiui, per atostogas žmonės išleidžia maždaug 2–3 kartus daugiau, nei įprasta.

Kai jau turime planą, belieka kantriai jo laikytis. Santaupų sumą rekomenduojama atidėti iš karto, gavus pajamų, o ne laukti mėnesio pabaigos.. Geriau jas laikyti ne namuose ir ne mokamosios kortelės sąskaitoje. Tam tiks terminuotojo indėlio sąskaita: norint pasiimti pinigų, tenka žingsniuoti į banką, gaišti laiką, todėl dažnai atsisakoma šios idėjos. Be to, laikyti pinigus terminuotojo indėlio sąskaitoje naudinga, nes mokamos palūkanos.

Asta pasišiaušė nuo minties, kad po darbo dar teks dirbti apskaitininke ir dėlioti kasos kvitus. Vis dėlto išlaidas registruoti teks. Iš pokalbių susidariau nuomonę, kad išlaidas registruoja maždaug kas dešimtas žmogus. Ilgainiui ir prie šio darbo, ir prie mažesnių išlaidų priprantama. Atsiranda įprotis ieškoti mažesnių kainų, du kartus pagalvoti prieš išleidžiant pinigus, didesnius pirkinius planuoti iš anksto, skaičiuoti arba bent jau žinoti, kiek pinigų dar liko.

Užsirašyti išlaidas kiekvieną dieną – būdas primityvus, tačiau efektyvus. Kitiems gali padėti mokamųjų kortelių ataskaitos. Yra žmonių, kurie perveda į kortelės sąskaitą mėnesio sumą, o paskui iš šios sumos stengiasi išgyventi. Jei jiems tai sekasi, išlaidų užsirašyti ir grupuoti nebūtina, nebent jie ieškotų galimybių sutaupyti daugiau. Kiti labiau mėgsta atsiskaityti grynaisiais pinigais, susideda į juos į vokelius (kiekvienai savaitei arba kiekvienai išlaidų grupei) ir stengiasi nelįsti į kitos savaitės vokelį.

Taupymas lyginamas su dieta: jis kaip ir bet koks kitoks susilaikymas iš pradžių nėra malonus. Norint pasiekti rezultatą, teks apsišarvuoti kantrybe. Pasak japonų patarlės, pinigai auga ant užsispyrimo medžio.

Biudžetas yra tik viena finansinio plano dalis. Šis planas apima ne tik pajamas ir būtinas išlaidas, bet ir atsargas nenumatytiems atvejams, ir ilgalaikes investicijas.

Paskelbta „Lietuvos žiniose“ 2005 05 09

Kodėl verta ne tik taupyti, bet ir investuoti
Neseniai sulaukiau vieno klausimo – kur galima investuoti atliekamus 100 litų per mėnesį? Tokiam investuotojui savo paslaugas siūlo bankai (terminuotuosius indėlius), investicijų valdymo bendrovės (investicinius ir pensijų fondues), gyvybės draudimo bendrovės (gyvybės draudimo paslaugas).

Kaip apsispręsti, ką pasirinkti? Pirma, gal tie pinigai visai nėra atliekami, gal juos reikia atidėti nenumatytiems atvejams. Prieš pradedant kokias nors investicijas reikėtų turėti pinigų atsargą 3-6 mėnesiams ir laikyti ją geriausiai banko sąskaitoje. Kai juos jau turime, tada galime galvoti apie tikrai atliekamus pinigus.

Tinkamą vietą savo pinigams pasirinkti bus lengviau, jei žinosite, ko norite: po vienerių metų, po penkerių, po dešimties, po trisdešimties ir ir daugiau metų. Jei jūsų tikslas – po metų išvykti atostogauti į egzotišką šalį, pinigus geriausia kaupti banko sąskaitoje.

Galima pasvajoti, nuo kokio amžiaus nebenorėtumėte dirbti, kaip tada norėtumėte gyventi, ką tuo metu norėtumėte turėti, tada suskaičiuoti, kiek tai kainuos litų arba eurų.

Tikriausiai suma bus mažiausiai šešiaženklė. Banko indėlyje sukaupti milijoną, dedant po 100 litų per mėnesį prireiks maždaug 110 metų.

Jei investuotumėte pinigus į tokią priemonę, kuri leistų uždirbti 7 proc. grąžą, jums užtektų maždaug 60 metų. Na, per 30 metų ten galėtų susikaupti maždaug 120 tūkst. litų. Panaši vidutinė grąža buvo gaunama investuojant į akcijas.

Kada galima pradėti ieškoti alternatyvų indėliams? Pirma, kai turite atliekamų pinigų, kurių, žinote, neprireiks bent jau artimiausius 12 mėnesių. Antra, kai turite santaupų nenumatytiems atvejams.

Ar rinktis tas pelningesnes alternatyvas? Verta, jei galvojame apie tolesnę ateitį – penkerius, septynerius, dešimt, trisdešimt metų. Jei trumpu laikotarpiu žmonės labiausiai bijo rizikos, ilgu labiau reikėtų baimintis infliacijos poveikio savo santaupoms. Indėlių palūkanos dažnai net nekompensuoja infliacijos.

Alternatyvų šiandien jau yra. Daug kalbėta ir rašyta apie pensijų fondus, gyvybės draudimą. Dar viena tokia alternatyva – investiciniai fondai. Jie mūsų šalyje sparčiai populiarėja, nes jų pelningumas yra didesnis nei indėlių. Investiciniai fondai laikomi viena iš tinkamiausių priemonių investuoti tiems, kurie nori ir gali investuoti nedideles sumas (kaip ir mūsų atveju, nuo 100 Lt), kas neturi pakankamai laiko ir žinių, kad galėtų investuoti tiesiogiai į vertybinių popierių rinkas.

Ne visai teisinga sakyti, kad žmogus, pasirinkdamas investicijas į investicinius fondus, gali nieko nežinoti apie vertybinius popierius. Jis turi suvokti, kad tie fondai investuoja pagal daugiau arba mažiau rizikingas strategijas. Vieni – į išsivysčiusių šalių obligacijas, kiti – į NVS šalių akcijas, treti – į pasaulio technologijų įmones ir panašiai. Šiandien Lietuvoje jau galima rinktis iš beveik 40 investicinių fondų.

Indėlius dažniausiai renkamės pagal jų palūkanas, rinktis investicinį fondą vien tik dėl to, kad jis davė daugiausia pelno praeityje, ne visai pagrįstas investavimo sprendimas: viena vertus, istoriniai rezultatai negarantuoja, kad toks pats pelningumas išliks ateityje, kita vertus, kuo didesnis galimas pelnas, tuo didesnė galima rizika ne tik negauti trokštamo pelno, bet ir prarasti dalį investuotos sumos.


SEB Vilniaus bankas
Papildyta:
Asmeninių finansų valdymo principai (1) (2006 03 27) Asmeniniai ir įmonės finansai

Asmeninių finansų valdymo nesimokome mokykloje, retas kuris mokosi aukštojoje mokykloje. Daug populiaresnė yra verslo, įmonių ekonomika. Tačiau asmeninė ekonomika arba šeimos ekonomika yra ne mažiau svarbi ir tikrai ne mažiau sudėtinga. Įmonėse įprasta planuoti, skaičiuoti, kontroliuoti, vertinti pelningumą ir naudingumą, svarbius sprendimus priimti pasitelkus kompetentingas komisijas ar darbo grupes. Šeimoje daugelis finansinių sprendimų priimama neapgalvotai, tačiau jų pasekmės kiekvienam iš mūsų yra labai svarbios. Juk jei neturėsime pakankamai pinigų senatvėje, negalėsime savo šeimos paprasčiausiai likviduoti.

Gyvenimo ciklo modelis

Praėjusio šimtmečio viduryje Nobelio premijos laureatas Frankas Modiglianis (1918–2003 m.) pristatė gyvenimo ciklo teoriją. Pagal šią teoriją žmogaus pajamos visą jo gyvenimą kinta: gyvenimo ir darbo veiklos pradžioje jos yra mažesnės (dar neįgyta kvalifikacija, dar nepadaryta karjera), vėliau jos padidėja, o profesinės veiklos ir gyvenimo ciklo pabaigoje dėl mažesnių galimybių dirbti vėl sumažėja. Išlaidos turėtų būti maždaug vienodos visą gyvenimą. Tik gyvenimo ciklo pradžioje, kai išlaidos didesnės už pajamas (įsigyjamas būstas, kuriama šeima), tenka skolintis; kai pajamos didžiausios, dera atiduoti ankstesnes skolas ir kaupti pinigus senatvei arba laikui, kai pajamos gali sumažėti, kad būtų galima išlaikyti tą patį išlaidų lygmenį. Deja, žmogus dėl ekonominių, psichologinių ar socialinių priežasčių ne visada taiko šią teoriją priimdamas kasdieninius sprendimus. Tvarkant asmeninius finansus, ne visada pasiseka elgtis apgalvotai, sprendimus priimti remiantis ekonomine nauda.

Asmeninių finansų valdymo principai

Asmeninių finansų valdymo principai yra labai paprasti:

išlaidos neturi viršyti pajamų (esamų ir būsimų);
dalį pajamų derėtų investuoti ilgam;
apsidrausti galimų finansinių problemų atveju;
neįklimpti į skolas.
Išlaidų ir pajamų balansas

Lietuvos oficialioji statistika rodo, kad Lietuvos namų ūkiai pastaruosius kelerius metus patiria daugiau išlaidų negu gauna pajamų. Tačiau, kad ir kaip būtų keista, vartojimo išlaidos kasmet auga dešimtadaliu, na, o indėlių sąskaitos bankuose pasipildo vidutiniškai po du milijardus litų per metus.

Įvairių apklausų rezultatai taip pat prieštaringi: vieni rodo, kad daugelis šeimų gyvena nuo algos iki algos, kiti – kad kiek nors sutaupyti tikisi vos ketvirtadalis žmonių, treti rodo, kad taupyti gali du trečdaliai šeimų. Galima daryti prieštaringas išvadas: arba žmonės nesusiskaičiuoja nei savo pajamų, nei išlaidų, arba sąmoningai nenori atskleisti tikrosios situacijos.

Pasikeitė požiūris į taupymą

Pastaruoju metu keičiasi šalies gyventojų požiūris į skolinimąsi, taupymą. Visuomenė paprastai pradeda intensyviau taupyti ir kontroliuoti išlaidas įvairių ekonominių (ir šalies, ir asmeninių) krizių laikotarpiu, kai atsiranda didesnis neužtikrintumas dėl rytdienos. Tokį reiškinį bankai stebėjo prieš beveik dešimt metų, kai daugelis pajuto neigiamą Rusijos krizės įtaką. Pastaruoju metu, kai krizė pasimiršo, o žmonės optimistiškiau vertina ir šalies, ir savo šeimos finansinę būklę, taupymo svarba mažėja. Lietuvos statistikos departamento apklausų duomenimis, daugiausia respondentų mano, kad taupyti dabar netinkamas metas. Dabar, respondentų nuomone, tinkamas metas įsigyti brangius daiktus (šaldytuvus, televizorius, kitą buitinę techniką), neretai skolon. Daliai visuomenės – tai investicija, leidžianti taupyti laiką, mažiau dirbti namuose, daugiau laiko skirti šeimos narių poilsiui. Bet daugelis sutiks, kad nepajuto, kur dingsta jų, pavyzdžiui, padidėjusios pajamos – jos dažniausiai skiriamos greito vartojimo prekėms įsigyti: drabužiams, skanesniam maistui. Tiesa, mažesnes pajamas gaunantieji gali įrodyti, kad padidėjo būsto priežiūros, maisto kainos. Tiesiog pamažu perimame Vakarų visuomenės mąstymą: gyvenimas yra trumpas, gyventi reikia čia ir dabar, dirbu tam, kad galėčiau sau leisti įsigyti, ką noriu.

Taupymo tikslai

Taupymo svarbos mažėjimą galime pagrįsti ir konkrečiais taupymo tikslais. Vis dar dažniausiai minima priežastis, dėl kurios žmonės nusprendžia atidėti dalį savo pajamų ir kaupti santaupas, – poreikis turėti pinigų juodai dienai. Šis poreikis būna aktualiausias nestabilumo laikotarpiu: ekonomikos nuosmukio ar stagnacijos metu, vykstant įvairioms krizėms. Kai situacija stabilizuojasi ir ima gerėti, didesnė pajamų (ir netgi būsimų) dalis skiriama vartoti. Ilgalaikis taupymas (vaikų mokslui, pensijai) mūsų gyventojams atrodo mažiau aktualus.

Ar galima kontroliuoti išlaidas

Juokaujama, kad pinigų užtektų iki gyvenimo pabaigos, jei... nieko nereikėtų pirkti. Vartojimo išlaidos per metus didėja maždaug dešimtadaliu. Tačiau Lietuvos gyventojų išlaidų struktūra rodo, kad didžiąją dalį sudaro nuolatinės išlaidos maistui, būstui, transportui. Beveik pusė namų ūkių išsiverčia su 200–500 Lt išlaidomis vienam šeimos nariui. Yra įvairių išlaidų valdymo metodikų. Literatūroje dažnai minima vokelių sistema, kurią taikant laikotarpio pradžioje nustatoma, kiek pinigų galima išleisti vienos ar kitos rūšies prekėms ar paslaugoms. Neužmirštamas ir vokelis su užrašu „Santaupos“ arba „Atostogoms“. Vis dėlto daugelis mūsų šalies (ir ne tik) gyventojų išlaidų registravimą laiko varginančiu užsiėmimu. Tokiems galima rekomenduoti iš karto gavus pajamų dalį jų skirti santaupoms ar atostogoms, o paskui gyventi iš to, kas liko. Santaupoms rekomenduojama skirti dešimt procentų savo pajamų.

Grįžkime prie gyvenimo ciklo modelio: išleisti mažiau negu gauna pajamų žmonės gali tada, jei jų pajamos yra didelės. .Taupymo paskirtis – lėšos senatvei, kai pajamos mažesnės, o išlaidos, deja mažėja ne taip greitai. Lengviau sukaupti santaupų, jei pradedama anksti taupyti. Sakoma, kad žmogus, norėdamas tiek pat išleisti ir sulaukęs pensijos, turėtų atidėti bent po dešimtadalį savo pajamų kiekvieną mėnesį, jei pradeda taupyti iki trisdešimties, penktadalį – jei iki keturiasdešimties, trečdalį – jei dar vėliau.

SEB Vilniaus bankas

Ieva-pieva, man labai patiko tavo patarimai.Tikiuos patarsi ir man Taigi mano biudžetas: mano atlyginimas į rankas 750,28 lt. 2 sūnus studentai už mokslą dalinis mokėjimas, vyras dažniau ieško darbo negu gauna( jam 58 metai).

ką jūs ką jūs, ne mano čia patarimai aš tik info sukėliau.
P.S. Namų skyrely yra galvojančių, kad aš dizainerė

Šaunu. Bet būtų dar puikiau, jei pasisektų prisikviesti patarti galintį specialistą. Nepasikliauju bankų sukurtais reklamos produktais, visokiais pensijiniais fondais, lizigais vartojimo paskolų modeliais, taupymo lakštais, nes kai pradedi tikrinti ką jie siūlo ir kas gausis- tai ne visada žmogaus naudai. O žaisti akcijomis irgi ne visada saugu, dar ir laiko reikia. Procentai bankuose yra maži, palyginus kiek jie uždirba iš tų jiems paliktų saugoti pinigų. Žodžiu, ką daryt biednam ir durnam?

Pirmas patarimas- pradėti dirbti sūnums. Jei pirmi kursai ir kol kas per sudėtinga derinti studijas su darbu, bent vasarą tegul išvyksta į užsienį , gali paieškoti darbo savaitgaliais ar šiaip bent kokių smulkių darbelių

pagalvojau, kas to merginos pinigu metymo yprociai labai panasus i mano.

stipke 200lt:
* sportas 54 lt/men.,
* telefonas 10lt/men.,
* menesinis bilietas 12, 40 Lt/men
* skladkes unike, kopijavimas ir tt., pietus ~70lt/men.,
* kelione pas branguji i vilniu, stengiuos kuo maziau islaidauti, bet vis tiek ~ 50lt/men.,
* like pinigai sekmingai kazkur issibarsto
* o jei dar koks gimtadienis? 20- 50lt

jokiu rukalu, svaigalu ir kabaku. noro ner, nes pinigu ner del knygu, zurnalu, tai yr skaitykla susitaupo nemazai, o ir namie paskui pakampiais nesimeto p.s. isigytu knygu nemetau, lentyna tam yr

Labai idomi tema. Gal yra kokiu finansiniu forumu?

Na, tu ir šaunuolė